Žemėje žaibuoja. Taip pat ir Jupiteryje, Saturne bei Neptūne. Pasirodo, žaibuoja ir Marse, bet matyt nedažnai. Tačiau NASA zondas MAVEN per dešimt metų aptiko bent vieną švilpynės bangą – specifinį radijo bangų signalą, kuris būdingas būtent žaibams.

Žinomis dalinasi Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis patarėjas atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas. Šį legendinį orlaivį galite savo akimis apžiūrėti nuvykę į JAV Smithsonian nacionalinio oro ir kosmoso muziejaus Steveno F. Udvaro-Hazy centrą. Be to, ten išvysite gausybę kitų įspūdingų eksponatų.

Žiniomis bei įžvalgomis dalijasi „Vilnius Tech“ Fizikos katedros prof. dr. Artūras Jukna. Domisi Ignas Kančys.

Žinomis dalinasi Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis patarėjas atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas. Šį legendinį orlaivį galite savo akimis apžiūrėti nuvykę į JAV Smithsonian nacionalinio oro ir kosmoso muziejaus Steveno F. Udvaro-Hazy centrą. Be to, ten išvysite gausybę kitų įspūdingų eksponatų.

Žiniomis bei įžvalgomis dalijasi „Vilnius Tech“ Fizikos katedros prof. dr. Artūras Jukna. Domisi Ignas Kančys.

Šį legendinį orlaivį galite savo akimis apžiūrėti nuvykę į JAV Smithsonian nacionalinio oro ir kosmoso muziejaus Steveno F. Udvaro-Hazy centrą. Be to, ten išvysite gausybę kitų įspūdingų eksponatų.

Harvardo universiteto fizikai, bendradarbiaudami su MIT ir bendrove „QuEra Computing“, paskelbė pasiekę pažangą kvantinių kompiuterių srityje – jiems pavyko sukurti daugiau nei 3000 kubitų turinčią sistemą, galinčią veikti daugiau nei dvi valandas be pertraukos. Apie tai ir dar daugiau žiniomis dalinasi VU Fizikos fakulteto mokslininkė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė. Domisi Ignas Kančys.

Žiniomis dalinasi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas dr. Gintautas Bagdžiūnas. Domisi Ignas Kančys.

Kas yra skaitmeniniai dvyniai ir kaip jie keičia pramonę, miestus bei kasdienį mūsų gyvenimą? Šioje „Mokslas paprastai“ tinklalaidės laidoje atskleidžiame, kaip modeliavimas ir išmaniosios technologijos leidžia kurti realaus pasaulio skaitmenines kopijas.

Sveikiname VU Fizikos fakulteto bendruomenę su 60-mečiu!

Žiniomis dalinasi Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos Štabo S3 skyriaus viršininkas mjr. Gintaras Paspirgėlis ir Oro erdvės kontrolės centro Stebėjimo ir ginkluotės valdymo eskadrilės Ginkluotės valdymo grandies vadas kpt. Petras Budrys. Domisi Ignas Kančys.

Žiniomis dalinasi Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Ginkluotės ir technikos remonto depo Sistemų ir sensorių remonto eskadrilės vadas majoras Donatas Kūlokas. Klausimus užduoda Ignas Kančys.

Žemėje žaibuoja. Taip pat ir Jupiteryje, Saturne bei Neptūne. Pasirodo, žaibuoja ir Marse, bet matyt nedažnai. Tačiau NASA zondas MAVEN per dešimt metų aptiko bent vieną švilpynės bangą – specifinį radijo bangų signalą, kuris būdingas būtent žaibams.

Mėnulis šiandien neturi globalaus magnetinio lauko, bet jaunystėje turėjo. Galbūt. Iki šiol įvairūs požymiai davė dvi nesutampančias išvadas: vieną, jog magnetinis laukas buvo labai silpnas, kitą – kad jis galėjo būti netgi stipresnis, nei Žemės. Dabar paaiškėjo, kad greičiausiai buvo ir taip, ir taip, tiesiog skirtingu metu. Kvazarai – ypatingai ryškūs aktyvūs galaktikų branduoliai – gali prislopinti žvaigždėdarą savo galaktikose. Bet, pasirodo, jie tą gali padaryti ir tarpgalaktiniais atstumais, bent jau jaunoje Visatoje.

Kūrybinė komanda: Agnė Tarailaitė, Ignas Kančys. Panaudota medžiaga: NASA, JSC, „Kennedy space center“, ESA.