Manau, daugelis su manimi sutiks, kad „Motorola“ išmanieji telefonai Lietuvoje nepretenduoja tapti populiariausiu pirkėjų pasirinkimu. Žinoma, ne todėl, kad jie prastesni, bet galbūt apie juos mes tiesiog žinome mažiau. Dar 2014 m. „Lenovo“ kompanija perpirko iš „Google“ „Motorola Mobility“ ir dabar bando konkuruoti su kitomis kompanijomis. 
Manau, daugelis su manimi sutiks, kad „Motorola“ išmanieji telefonai Lietuvoje nepretenduoja tapti populiariausiu pirkėjų pasirinkimu. Žinoma, ne todėl, kad jie prastesni, bet galbūt apie juos mes tiesiog žinome mažiau. Dar 2014 m. „Lenovo“ kompanija perpirko iš „Google“ „Motorola Mobility“ ir dabar bando konkuruoti su kitomis kompanijomis. Šį kartą gavau progą išbandyti 2016-ųjų pabaigoje pristatytą „Motorola Moto Z“ modelį.
Pastaruoju metu visų gamintojų flagmanai labai panašūs ir parametrais, ir galimybėmis. Procesoriai pakankamai galingi, todėl didesnių trikdžių pasitaiko retai. Vieni turi geresnę kamerą, kiti – ilgiau tarnaujantį akumuliatorių. Vieni atsparūs vandeniui, kiti – ne.
„Motorola Moto Z“ modelis išskirtinis – jis ne tik ploniausias išmanusis telefonas šiandien, bet prie jo prijungiami „Moto Mods“ moduliai („Hasselblad True Zoom“, „Insta-Share“ projektorius, „Soundboost JBL“ garsiakalbis ar kiti) suteikia telefonui daugiau galimybių ir pranašumų prieš kitus rinkoje esančius flagmanus.
Ploniausias išmanusis be tradicinės ausinių jungties
Pakuotėje rasite telefoną, plastikinį rėmelį, keičiamą nugarėlę, pakrovėją ir specialią jungtį ausinėms. Deja, kaip ir naujuosiuose „iPhone 7“ modeliuose, taip ir „Moto Z“ išmaniajame gamintojas atsisakė tradicinės ausinių jungties. Tačiau gamintojas pridėjo ausinių lizdo adapterį, nors „iPhone“ vartotojams prideda ir ausines, ir jungtį. Svarbu ir tai, kad klausyti muzikos ir krauti telefoną vienu metu nepavyks.
Pakuotėje pasigedau tradicinio USB laido: norint perkelti failus iš telefono į kompiuterį reikia atskirai jį įsigyti su naująja Type-C jungtimi arba visą pageidaujamą turinį kelti į debesis. Aišku, gerai, kad norimi failai saugomi tokiu būdu – failai saugūs ir niekur nedingsta. Tačiau nemokamai gali gauti tik 15 GB, o papildoma vieta kainuoja.
Roberto Narmonto nuotr., DELFI
Paėmus į rankas, telefonas pasirodė lengvas ir plonas: 5,2 mm storio ir 136 g. Ekranas quad-HD AMOLED (1440 x 2560) ir 5,5 colio įstrižainės. Viskas pakankamai ryšku ir, tikiu, būtų malonu mėgautis „VR“ turiniu. Įrenginyje įdiegta „Google Daydream VR“ programėlė, kurios, deja, nepavyko išbandyti, nes Lietuvoje tiesiog nėra galimybės naudotis šiais „Google“ virtualios realybės akiniais.
Nustebino tai, kad įjungus telefoną, jis nebuvo apkrautas nereikalingomis programomis – pagrindinės „Google“ ir keletas „Moto“ programėlių. Gamintojas neprideda nereikalingų programų, kuriomis nesinaudoji, bet ir negali ištrinti.
Roberto Narmonto nuotr., DELFI
Greitas, bet ne visada atpažįstantis piršto jutiklis
Įrenginio darbą užtikrina keturių branduolių procesorius „Snapdragon 820“. Naudodamasis telefonu dvi savaites nesusidūriau su jokiais trikdžiais ar nesklandumais. 4 GB darbinė atmintis jau įprasta šiuolaikiniams flagmanams, kurios pilnai pakanka. „Antutu“ teste „Motorola Moto Z“ surinko 131102 taškus ir lygiuojasi su „Samsung Galaxy S7“ modeliu.
Telefone yra pirštų atpažinimo funkcija, tačiau ji mane šiek tiek nuvylė. Bandytuose „Huawei“ modeliuose ji labai greita. „Moto Z“ modelis tuo pasigirti negali. Priekyje esantis jutiklis ne tik lėtesnis už „Huawei Mate 9“ ar „Huawei P9“, bet ir kartais išvis neatpažindavo piršto antspaudo – taip dažnai nutikdavo išplovus indus. Tas pats nutikdavo ir su „Samsung A5 (2016)“ bandytu modeliu.
Vidinė atmintis – tik 32 GB, kai daugelis flagmanų siūlo 64 GB. Gerai, kad telefone yra galimybė praplėsti atmintį microSD kortele iki 256 GB, tačiau didesnė vidinė atmintis nepamaišytų.
Roberto Narmonto nuotr., DELFI
Yra galimybė naudotis dviem SIM kortelėmis, tačiau microSD kortelės sąskaita. Galima pasirinkti naudojimo būseną – bazinę, automatinę, asmeninę ar darbinę, arba pagrindinę ir papildomą.
„Moto Z“ modelis buvo išleistas su „Android Marshmallow“ operacine sistema, tačiau įjungus telefoną gavau net keletą atnaujinimų ir naujausią „Android Nougat“ versiją. Vartotojo sąsaja pakankamai paprasta. „Moto“ veiksmai leidžia naudoti gestus kaip telefono šaukinius. Norint greitai įjungti fotoaparatą, reikia riešą pasukti du kartus. Paėmus telefoną, kai jis skamba, iškart įsijungia vibravimas, bet išsijungia garsas. Imituojant kirtimą įsijungia arba išsijungia prožektorius ir dar keletas kitų.
Pagrindinė kamera gera, bet priedas paverčia telefoną „muiline“
Pagrindinė kamera 13 MP su optiniu vaizdo stabilizavimu bei galimybe filmuoti 4K raiška, o priekinė 5 MP su blykste. Pati kameros programėlė pasirodė pakankamai minimalistinė lyginant su kitais flagmanais – HDR, automatinis arba rankinis režimas su galimybe saugoti RAW failus. Rezultatas dieną arba esant geram apšvietimui nenuvilia, tačiau esant prastesniam pašvietimui kaip iš flagmano norėtųsi daugiau. Galima pasistengti naudojant trikojį ar rankinį nustatymą, bet ne visi turi kantrybės ir laiko tuo pasinaudoti.
Kadangi telefonas turi galimybę prijungti modulius, tai vienas iš labiausiai man patikusių priedų – „Hasselblad True Zoom“ kameros modulis. Besidomintiems fotografija, „Hasselblad“ pavadinimas turėtų būti žinomas – tai švedų koncernas, gaminantis fotografijos įrangą. Marius Jovaiša, „Neregėtos Lietuvos“ autorius, naudojo vieną šio gamintojo fotoaparatų įamžindamas stulbinamas nuotraukas.
Roberto Narmonto nuotr., DELFI
Prisipažinsiu, su šiuo priedu beveik neišsiskyriau. Dažniausias išmaniųjų telefonų trūkumas fotografuojant būna objektų atstumas. Skaitmeninis priartinimas išmaniuosiuose telefonuose kol kas atrodo apgailėtinai. Yra keletas modelių su optiniu priartinimu („iPhone 7 Plus“, „Asus Zenfone 3 Zoom“), bet kol kas tik du kartus. Su „Hasselblad“ moduliu telefonas virsta tikru foto aparatu, panašiu į „muilinę“. 10 kartų optinis priartinimas leido užfiksuoti norimus objektus, prie kurių negalėjau prieiti. Verta paminėti, kad naudojant pilną „zoom‘ą“, labai sunku išlaikyti telefoną stabiliu. Reikia kažkur atsiremti ar turėti trikojį. Nors pats telefonas ir suteikia galimybę filmuoti 4K raiška, tačiau su šiuo priedu teks apsiriboti tik „Full HD“ filmavimo kokybe. Esant prastesniam apšvietimui, nuotraukų kokybę pagerins integruota ksenoninė blykstė.
Melomanams – kolonėlė
Mėgstantiems muziką skirtas „Soundboost JBL“ garsiakalbio modulis. Namuose naudoju kitą šio gamintojo kolonėlę esu patenkintas. Šis priedas, skirtas „Moto Z“ išmaniajam telefonui, taip pat gali tikti išvykoms į gamtą – užtenka uždėti ant telefono nugarėlės ir jūs jau turite mažą kolonėlę.
Baterija laiko pakankamai ilgai, iki 10 val., tačiau yra trūkumas – kroviklis yra tik vienas ir skirtas ne tik telefonui, bet ir šiam garsiakalbio moduliui. USB Type-C jungtis dar nėra tokia paplitusi, todėl gali kilti nepatogumų.
Kino teatras namie
Įdomiausias modulis „Moto Z“ telefonui buvo „Insta-Share“ projektorius. Kai sutemsta galima mėgautis filmu tiesiog ant sienos. Kokybė tik 480P, bet man jos pakako. Atkuria iki 70 colių dydžio vaizdą, todėl standartinėje svetainėje su draugais galima žiūrėti filmus, o sulaukus krepšinio čempionato – ir varžybas. Tiesa, jis kaip ir „JBL“ priedas, pakraunamas atskirai tuo pačiu telefono pakrovėju. Dviejų valandų filmą pavyko pažiūrėti, bet „Insta-Share“ akumuliatoriaus priedas rodė tik 25 proc. likutį. Taigi, norint mėgautis šiuo priedu, reikia pasikrauti ir telefoną, ir projektoriaus modulį.
Žaibiškai išsikrauna – žaibiškai pasikrauna
Apibendrinant, „Motorola Moto Z“ yra neeilinis pasirinkimas. Mane, aktyviai besinaudojantį telefonu, 2600 mAh talpos baterijos tarnavimo laikas labai nuvylė. Gerai, kad telefonas greitai kraunasi, todėl keliaudamas po Lietuvą ir sustojęs papietauti, „Moto Z“ išmanųjį greitai pasikroviau.
Likus 40 procentų akumuliatoriaus tarnavimo laiko, jis pilnai pasikrovė per 30 minučių. Telefonui išsikrovus, 100 procentų jis įkraunamas per apytiksliai 1 val. ir 15 min.
Taip, šis išmanus telefonas dėl savo prijungiamų modulių – išskirtinis, tačiau ir kaina gali būti ne visiems prieinama. „Moto Z“ kainuoja 699 eurus, o jei užsimanysite priedų, už juos taip teks mokėti atskirai – kameros ir garsiakalbio modulis po 299 eurus, o „JBL“ kolonėlės kaina 99 eurai. Taip pat yra galimybė padidinti akumuliatoriaus tarnavimo laiką su „Incipio Power Bank“ priedu, ar keisti galinį dangtelį. Prekyboje pasirodė ir fizinė klaviatūra kaip priedas, tačiau jos Lietuvoje dar nėra.
Galimybę išbandyti šį telefoną su visais jo priedais man suteikė mobiliojo ryšio bendrovė „Bitė“.
Privalumai:
- AMOLED (1440 x 2560 taškų) ekranas.
- Galimybė naudotis dviem SIM kortelėmis arba praplėsti vidinę atmintį microSD kortele iki 256 GB.
- Naujausia „Android“ versija.
- Galimybė filmuoti 4K raiška.
- Greitai įkraunamas (pilnai pasikrauna per ~1 val. 15 min.).
Trūkumai:
- Trumpas baterijos tarnavimo laikas.
- Pakuotėje nėra USB laido, tik pakrovėjas.
- Moduliai pakankamai brangūs.
