„Mac App Store“ ir programų licencijos

Neseniai išbandžiau naująją „Mac“ programų parduotuvę. Tie iš mūsų, kas jau naudojosi „iTunes App Store“ telefono ar planšetės programų pirkimui, iš esmės nieko naujo nepamatė, išskyrus nebent kitos išvaizdos programos „galvą“ su skyrių piktogramomis.

Visos programos, įsigytos „Mac App Store“ yra vienoje vietoje – nesvarbu, kuriame kompiuteryje jos yra pirktos

„Mac“ parduotuvėje šiuo metu yra kiek daugiau kaip tūkstantis programų. Pasirinkti yra iš ko, bet kaip visuomet su „Apple“ parduotuvėmis naudingiausia yra paieška, nes kategorijų sąrašai lėtokai vartosi, o pagrindiniame lange siūlomos programos keičiasi per lėtai tokiems nekantruoliams kaip aš.

Kaip matyti iš paveikslėlio, pabandžiau įsigyti kelias skirtingų kategorijų ir kainų programas. „Dejumble“ yra dar viena (taip, aš jas visas kolekcionuoju) darbų planavimo programa, bandanti suderinti „Notational Velocity“ įkvėptą plikai tekstinę spartą (su kategorijų # „heštegais“) ir „Wunderlist“ tipo nematomą sinchronizavimą su „iPhone“ versija. Šis pirkinys buvo brangiausias (apie 56 Lt).

„Twitter“ (arba „Tweetie 2.0“, jei pagal kilmę) yra nauja oficiali versija „Mac“ sistemoms, kuri šiaip dalinama nemokamai. „Tweetie“ kažkada buvau nusipirkęs. Dabar tie pinigėliai kaip ir „išmesti“, bet ne visai – senieji „Tweetie“ pirkėjai nebuvo pamiršti: jiems programuotojai įdėjo į parinktis keletą specialių slaptų funkcijų, kurios įjungiamos tik įrašius pirmosios versijos registracijos kodą.

Nieko labai atominio čia nėra, bet vis tiek tai yra puiki dovana tiems, kas kažkada sumokėjo už dabar nemokamą programą. Be to, šiems „lojalistams“ sudaryta galimybė parsisiųsti ankstyvesnes, dar viešai neprieinamas bandomąsias programos versijas. Šaunu.

„Weather HD“ – mano bandymas dirstelėti, kaip atrodo kompiuteryje „telefoninės“ programos po vieną dolerį. Pusė bėdos atrodo, nors lyginti funkcionalumą su tikromis „Mac“ programomis kažin ar verta, netgi nemokamomis. Aišku, mano skubotas ir pusiau atsitiktinis „Weather HD“ pasirinkimas gal nebuvo pats geriausias – esu tikras, kad yra programų po dolerį, kurios vertos vietos ir bent viename iš mano kompiuterio ekranų.

Na, ir galiausiai „Peggle“ (žaidimas mamai) – tai bandymas pirkti iš kito kompiuterio ir patikrinti „Apple“ pažadą, kad sykį įsigijęs programą, galėsi ja naudotis visuose savo kompiuteriuose be jokių knebinėjimųsi su licencijom ir „autorizavimų“. Taip ir yra. Viename nusiperki – atsiranda visuose. Belieka tik paspausti mygtuką „install“, jei ta programa dar neįdiegta.

Vieninga licencijų tvarka – pliusai ir minusai

Didžiausias privalumas yra tai, kad vartotojas išlaisvinamas nuo licencijų priežiūros ir administravimo. Per naudojimosi „Mac“ metus aš esu nusipirkęs kelis šimtus programų ir žaidimų. Vieni jų tradiciškai registruojami su el. pašto adresu ir įvairaus ilgio raidžių bei skaičių kratiniu („registration key“). Kiti naudoja panašią sistemą, tačiau nori vartotojo vardo ir pavardės šalia jo el. pašto. Dar kiti atsiunčia specialų šifruotą failiūkštį, kurį reikia arba atidaryti su pačia programa, arba išsaugoti nurodytame aplanke („Windows“ pasaulyje taip daro „WinRar“). Patys bjauriausi yra tie, kurie „administruoja“ licencijas savo svetainėje ir riša jas prie techninės įrangos – jei nori perkelti programą į naują kompiuterį, turi pirma senajame licenciją deaktyvuoti, o po to naujajame ją vėl iš naujo priskirti. Nyku.

Dėl visos šios makalynės turiu bent dvi programas, kurios skirtos vien programų raktų, registracijos failų ar prisijungimo informacijos saugojimui. Tikiuosi, kad netrukus man jų paslaugų nebereikės – „Mac App Store“ įsigytų programų licencijos tvarkomos visiškai „nematomai“. Tereikia būti prisijungus su „Apple“ ID, kuris yra tas pats ir telefono / planšetės ar muzikos parduotuvei.

Didžiausias trūkumas yra tai, kad su „Mac App Store“ prasideda nauja licencijų tvarka, visiškai nesuderinama su ankstesniąja. Į klausimą, ar galima atnaujinti „Mac“ programų parduotuvėje anksčiau įsigytas versijas, atsakymas yra kategoriškas NE (beje, fantastiška svetainė). Tam tikra prasme tai yra suprantama – neįsivaizduoju, kaip „Apple“ galėtų „importuoti“ visą minėtą programų licencijų įvairovę nesusiveldama.

Tai ką daryti? Nejau teks pirkti programas antrą kartą? Ar lygiagrečiai egzistuos dvi licencijavimo sistemos? Labai tikiuosi, kad ne.

Sprendimų yra įvairių. Pats draugiškiausias vartotojui būtų toks, kai programos kūrėjai kiekvienam iki šiol nusipirkusiam jas išsiųstų el. paštu programos kainos „Mac App Store“ dydžio nuolaidos kodą. Tuomet beliktų ištrinti seną versiją ir parsisiųsti programą iš „Mac“ programų parduotuvės. Užimtų šiek tiek laiko, bet visi liktų patenkinti.

Kitokį sprendimą pasirinko „Realmac Software“. Jie išleido naujas programų versijas, kurios yra tik „Mac App Store“ ir gerokai sumažino jų kainas. Taigi naujiems vartotojams tai „akcijinė“ vilionė, o senieji gali apsimesti moką versijos atnaujinimo mokestį. Man toks variantas nepatinka, nes aš labiau vertinu vartotojų lojalumą nei „Realmac“ žmonės. Man atrodo, kad esami programų vartotojai už naują programos versiją visada turėtų mokėti bent šiek tiek mažiau už „naujokus“.

Jau dabar aišku, kad migracija į „Apple“ programų parduotuvę bus palaipsnė. Šiandien „App Store“ net ne visas anksčiau įdiegtas programas mano kompiuteryje atpažįsta, nors prie tų, kurias atpažįsta, vietoje pasiūlymo pirkti yra pilkas neaktyvus mygtukas „installed“. Bet be „reinstall“ galimybės.

Apibendrinant, man ši nauja licencijų tvarka atrodo pagrindinis „Apple“ parduotuvės privalumas, lyginant ją su kitomis panašiomis. Žinoma, programų diegimas irgi maloniai supaprastintas. Vos tik nusiperki programą, jos piktograma šokteli į programų dėtuvę (gražus toks animacinis efektas) ir tuojau pat parsisiunčia (matosi piktogramoje siuntimo eiga – visai kaip „iPhone“ / „iPad“). Šiaip priekaištų parduotuvei kaip ir neturiu – viskas veikia tvarkingai.

Ak, taip! Žinau, kas bus labai nepatenkintas „Apple“ „Mac“ parduotuve. „PayPal“. Juk iki šiol 90 % programų pirkdavau būtent per juos. O dabar šį verslą paveržė „Apple“.