„Twitter“ pagaliau išleido ilgai lauktą programą i„Pad“ kompiuteriams. Nors maniau, kad tai bus šiek tiek padailintas „Tweetie“ / „Twitter“ atitikmuo, iš tiesų tai yra visiškai naujas produktas, puikiai išnaudojantis keturis kartus didesnį ekrano plotą.
„Twitter“ pagaliau išleido ilgai lauktą programą i„Pad“ kompiuteriams. Nors maniau, kad tai bus šiek tiek padailintas „Tweetie“ / „Twitter“ atitikmuo, iš tiesų tai yra visiškai naujas produktas, puikiai išnaudojantis keturis kartus didesnį ekrano plotą.
Ta proga susiginčijom su Karoliu „Twitter“ sraute, ar pakanka parašyti vieną programą bet kokio formato įrenginiams, ar vis dėlto kiekvienam reikia ją pritaikyti. Ką gi, „Twitter“ yra puikiausias pavyzdys.
Santykinai mažuose telefonų ekranuose paprastai telpa tik „Twitter“ žinučių srautas. Jei nori pažiūrėti informaciją apie autorių, atlikti kokius veiksmus ar peržiūrėti turinį, į kurį veda įdėtos nuorodos, žinučių srauto vaizdą pakeičia atitinkamas kitas ekranas. Mažame ekrane tai yra pats geriausias sprendimas, tačiau didelį galima išnaudoti daug geriau.
Pavyzdžiui, iki šiol „iPad“ naudojausi iš esmės iš telefono adaptuota programa „Twitterrific“. Ji stengiasi išnaudoti didesnį planšetės ekraną, tačiau daro tai standartiškai – įdėdama šone paskyros meniu:
Neblogas, variantas, tačiau neūkiškas. Žinutės ekrane yra labai didelės, nors tokios nebūtinai turi būti, o tuščias plotas šalia gali irgi atlikti kokią naudingą funkciją.
Nauja „Twitter“ versija didesnį ekraną išnaudoja ekonomiškiau:
Čia šalia žinučių srauto ir paskyros meniu, paversto piktogramomis, užtenka vietos peržiūrėti ir tinklalapius ar nuotraukas, į kurias veda nuorodos žinutėse. Jei matomo vaizdo yra negana, pakanka jį pirštu stumtelėti link centro:
Informacija sudėliota sluoksniais: niekada nepasimesi. Negana to, kaip rašo patys „Twitter“ žmonės, gali toliau skaityti žinutes, kol kraunasi videoklipas ar skaityti straipsnį, viena akimi stebėdamas pokalbį žinučių sraute. O ir nuorodų turinį daug greičiau galima peržiūrėti, kai nereikia šokinėti iš vieno ekrano į kitą…
Peršasi išvada, kad ne tik OS, bet ir ekranas diktuoja programos funkcionalumą. Tai, ką gali padaryti 10 colių ekrane, nepadarysi 2,25 colio („X-10 Mini“) ekranėlyje. Procesoriui ir OS galios pakaks, bet sąsaja turi būti visiškai kitokia. Ne veltui kiekvienas išmaniųjų telefonų gamintojas kuria specialias sąsajas savo telefonams – netgi atskiriems jų modeliams.
Tokios išvados priėjo ir „Engadget“, apžiūrėję naująjį „Samsung Galaxy Tab“. Nepaisant to, kad „Android“ programos nėra priklausomos nuo konkrečios ekrano raiškos, ekrano dydis turi savo reikalavimų. „Samsung“ teko kurti specialią sąsają, kalendoriaus, el. pašto programas, grotuvą bei el. knygų skaityklę. Tą patį teks daryti visiems planšečių gamintojams, nebent jie susitars dėl vieningo ekrano formato ir jo raiškos. Bet ir tuo atveju, „Android Market“ teks skelti į dvi dalis: telefoninę ir planšetinę, antraip bus keblu rasti planšetei tinkamas programas.
Programų kūrėjams gi teks nelengvas pasirinkimas: ignoruoti „neformato“ įrenginius ar kurti vienam produktui kelias sąsajas (sakyčiau, tris – mini, normalią ir „tablet“). Pirmas atvejis yra neprogresyvus, antras – labai brangus dėl laiko sąnaudų. Žiūrėdamas, kaip „keliasi“ „iPhone“ programos į „iPad“, matau, kad tai trunka ištisus mėnesius. Netgi komercinių programų kūrėjai nespėja – ką jau kalbėti apie nemokamas.
Na, bet matysim. Gali būti, kad ilgainiui nusistovės keli standartai. Šiai dienai tai būtų „normalus“ telefoninis 3–4 colių, 7 colių planšetės „užrašų knygelės“ ir 10 colių „planšetės-sąsiuvinio“. Jei norėsime sukurti universalią programą su optimalia sąsaja kiekvienam įrenginiui, turėsime kurti po tris sąsajas kiekvienam produktui ir paslėpti nereikalingas arba išskaidyti produktą į tris versijas (SD, HD, XD…). Sukompiliuoti kodą „visiems atvejams“ tikrai nepakaks, nes programos gerumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip sėkmingai ji išnaudoja techninės įrangos teikiamas galimybes.
