„Ultrabook“ tipo kompiuteriams skinantis kelią į parduotuves. „Folio 13“ storis pagal „Ultrabook“ standartą yra maksimalus – 18 mm, svoris – 1,49 kg, ekrano įstrižainė, kaip galima suprasti ir iš pavadinimo, yra 13,3 colio.
„Ultrabook“ tipo kompiuteriams skinantis kelią į parduotuves. DELFI redakcijai teko galimybė išbandyti jau antrąjį tokio tipo gaminį – šįkart tai buvo „HP Folio 13“.
Priminsime, kad „Ultrabook“ yra bendrovės „Intel“ sukurtas nešiojamojo kompiuterio standartas, į kurį sutilpti norintys gaminiai turi atitikti tam tikrus reikalavimus: storis turi būti ne didesnis nei 18 mm jei ekranas yra 13,3 colių įstrižainės arba 21 mm jei įstrižainė yra 14 colių, akumuliatoriaus turi pakakti ne mažiau nei penkioms valandoms nepertraukiamo darbo, iš miegojimo režimo į normalų darbingumą kompiuteris turi grįžti per 7 sekundes arba greičiau. HP gaminio sunku nelyginti su „Samsung Series 5 Ultra“ kompiuteriu – visgi tai yra vienos klasės ir labai panašių techninių charakteristikų gaminiai. Nors, žinoma, esama ir skirtumų.
„Folio 13“ storis pagal „Ultrabook“ standartą yra maksimalus – 18 mm, svoris – 1,49 kg, ekrano įstrižainė, kaip galima suprasti ir iš pavadinimo, yra 13,3 colio. Pirmasis rimtesnis skirtumas – kompiuterio išorinė išvaizda: HP gaminys atrodo tradiciškiau, labiau kampuotai, be užapvalintų briaunų. Viršutinis kompiuterio dangtis yra šlifuoto metalo, dugnas – iš kieto plastiko. Lyginant su „Samsung“, jame mažiau grakštumo, bet daugiau solidumo ir tvirtumo įspūdžio. Kas geriau – sunku pasakyti.
Antrasis skirtumas atsiskleidžia pažvelgus į ekraną. Tiesą sakant, šis skirtumas nustebino nelabai maloniai: ekranas yra blizgus ir pirmą kartą į jį pažiūrėjus pasijutau tarsi sėdėdamas prieš veidrodį. Anksčiau bandyto „ultrabook“ ekranas buvo neblizgus, patogus dirbti įvairiomis apšviestumo sąlygomis. Tiesa, ir HP ekrano blizgumas kelia kiek mažiau problemų kai dirbama su programomis, kuriose dominuoja šviesios spalvos – atspindžiai mažiau krenta į akis. Kita vertus, šie kompiuteriai skirti mobiliems žmonėms, kuriems gali tekti dirbti įvairiomis darbo sąlygomis, ne tik biure – taigi, trūkumas visgi rimtas. Ekrano raiška – 1366 x 768 taškai.
Trečiasis skirtumas yra lietimui jautri aikštelė (trackpad) – joje esantys mygtukai yra pusiau virtualūs, nuo lietimui jautrios aikštelės vizualiai atskirti tik brūkšneliais, bet atskirtoji dalis yra spaudžiama kaip įprasti mygtukai. Privalumu tokį sprendimą sunku pavadinti – visgi, atrodo, patogiau, kai mygtukai yra tikri, aiškiai išskirti. Klaviatūra – be trūkumų. Tamsoje gali nudžiuginti klavišų apšvietimas. Spausdinti malonu, garsas neerzina. Tiesa, atskiros skaitinės klaviatūros nėra, bet tokio dydžio kompiuteryje jos tikėtis ir neverta – bandant ją sugrūsti į tokius kompaktiškus korpusus nukentėtų kitų mygtukų dydis ir bendras spausdinimo malonumas.
Kompiuterio jungtys yra skurdokos – standartinės HDMI ir LAN jungtys bei vos viena USB 2.0 ir viena USB 3.0 jungtis – taigi, vietos pakaks tik išorinei pelei ir dar vienam USB įrenginiui, nors, kita vertus, išorinių įrenginių technologijos taip pat vietoje nestovi ir investavus kiek daugiau nei į paprastą laidinę pelę šiais laikais įmanoma per USB jungtį prijungti kelis belaidžius išorinius įrenginius – pelę, klaviatūrą, išorinius
Pagrindinis HP kompiuterio koziris – puikus akumuliatorius. Šiuo atžvilgiu „Intel“ nubrėžtą minimalią ribą jis peršoko beveik dukart aukščiau nei reikia – nuolat veikdamas su įjungti „Wi-Fi“ moduliu jis sugebėjo „patraukti“ nepilnas aštuonias valandas. Tiesa, nebuvo naudojamos intensyviai elektrą naudojančios programos, reikalaujančios didelių procesoriaus ar vaizdo plokštės pajėgumų, vien internetas ir filmai. Gamintojas tvirtina, kad akumuliatoriaus turėtų pakakti devynioms valandoms darbo, tačiau tam tikriausia tektų stipriai sumažinti ekrano šviesumą ir naudoti kuo mažiau energiją vartojančių programų bei paties kompiuterio modulių.
Kompiuteris nėra skirtas žaidimams ar trimačių vaizdų kūrimui. Tai yra įprastas biuro „darbinis arkliukas“: jame sumontuotas antros kartos „Intel Core i5 2467M“ 1,6 GHz spartos procesorius, 4 GB darbinės atminties, 128 GB SSD duomenų kaupiklis.
Toks kaupiklis teikia gana svarbių privalumų – kompiuteris užsikrauna greičiau nei per 20 sekundžių, o iš miego režimo „nubunda“ greičiau, nei pasakytumėte „nebeprisikiškiakopūsteliaudavome“. Be to, SSD kaupikliai yra be judančių detalių, taigi, kompiuteris veikia tyliau – triukšmą jame kelia tik aušinimo ventiliatoriai. Bet ir trūkumas akivaizdus – kaupiklio talpa, vertinant šiuolaikiniais standartais, yra labai nedidelė.
Taigi, bendras kompiuterio paliktas įspūdis yra dvejopas: „Ultrabook“ standartas yra didelis žingsnis į priekį nešiojamųjų kompiuterių srityje, „HP Folio 13“ telpa net į mažutį krepšį, skirtą senesniems 11 colių įstrižainės nešiojamiesiems kompiuteriams, puikus akumuliatorius yra didelis privalumas, tačiau ekranas, į kurį tektų žiūrėti didelę dalį darbo laiko, nuvilia.
Kompiuterio kaina – apie 3600 litų.
