Lietuvių užsakytas ir Kinijoje pagamintas planšetinis kompiuteris Lietuvoje viso labo kainuoja 400–600 litų. Internetinėse parduotuvėse jį galima rasti už 609, kitose – už 625, 630 litų. Taigi palyginti nedidelė prietaiso kaina jau iš anksto įspėja, jog šis prietaisas – nėra aukščiausios klasės įrenginys, kad lyginti jo su kompanijos „Apple“ siūlomu „iPad“ – neįmanoma. 
Lietuvių užsakytas ir Kinijoje pagamintas planšetinis kompiuteris Lietuvoje viso labo kainuoja 400–600 litų. Internetinėse parduotuvėse jį galima rasti už 609, kitose – už 625, 630 litų. Taigi palyginti nedidelė prietaiso kaina jau iš anksto įspėja, jog šis prietaisas – nėra aukščiausios klasės įrenginys, kad lyginti jo su kompanijos „Apple“ siūlomu „iPad“ – neįmanoma.
Atsidarius dėželę, joje gražiai kartono apvalkale įmontuotas ACME planšetinis kompiuteris, o po juo – kompiuterio priedų rinkinys.
Randame USB laidą, tarpinį laidą USB duomenų laikmenų prijungimui, taip pat – atskirą kompiuterio laidą, akumuliatorių, jungiamą prie kompiuterio ir į elektros tinklą. Pridėtos ausinės, servetėlė ekranui nuvalyti ir specialus dėklas, saugantis kompiuterį nuo subraižymo. Šiek tiek keista, išvydus tokią laidų raizgalynę, nes jie linkę pasimesti, o dalis visai dingsta.
Zenekos nuotrauka
Daugeliu atvejų – planšetinis kompiuteris tik priedas prie nešiojamojo ar stacionaraus kompiuterio, tad keistai atrodo iš esmės jokios papildomos paskirties neturintis akumuliatorius. Tarkime, savo telefoną, „iPod“ ir kitus prietaisus, kurie neturi baterijų, galiu pakrauti prijungtus prie kompiuterio USB jungtimis. O štai čia – pasiūlomas gana didelis jungimosi prie elektros tinklo akumuliatorius, kurį, įvertinus planšetinio kompiuterio baterijos veikimo laiką, tikriausiai reikėtų kuprinėje „trinti“ kasdien. Tokį akumuliatorių gera turėti gera tik tada, kai planšetinis kompiuteris tampa pagrindine darbo priemone, nesant progos naudotis nešiojamuoju kompiuteriu. Mano atveju taip jis būtų naudojamas tik keliaujant kur nors toliau, tačiau ir čia yra kliūčių. Tokiu atveju pritrūksta 3G tinklo, nes planšetiniame kompiuteryje įdiegta tik „Wi-Fi“ prieiga.
Kompiuteris turi jautrų lietimui ekraną, tris lietimui jautrius mygtukus, ir dar du, kurių vienas naudojamas garsui padidinti ar sumažinti, o kitas – įjungti ir išjungti planšetei. Vienas kompiuterio šonas skirtas visiems prijungiamiems įkišamiems prietaisėliams primontuoti. Jame yra visos galimos su planšetiniu kompiuteriu naudojamos jungtys: „microSD“ atminties kortelė, perkrovimo mygtukas, akumuliatoriaus kištukas, USB 2.0 jungtis, lizdas ausinių kištukui, HDMI jungtis, skirta televizoriaus ar kito ekrano prijungimui.
Zenekos nuotrauka
Paspaudus įjungimo mygtuką praeina apie 10–20 sekundžių, tada, perbraukus per ekraną ir atrakinus kompiuterį, galima pradėti juo naudotis.
Kompiuterio ekrano raiška – 800x480 taškų, o ekrano įstrižainė – 7 coliai. Lyg ir per maža būtų, tačiau „YouTube“ tinklo filmukų peržiūrai tai netrukdė. Tačiau keičiant žiūrėjimo kampą, iš vertikalaus į horizontalų, naršyklei buvo gana sunku „apskaičiuoti“ vaizdo lango dydį ir pritaikyti jį ekranui. Vaizdo persisukimui stringant, strigdavo ir filmukai.
Planšetinis kompiuteris negali atkurti itin geros kokybės nuotraukų, vaizdo įrašų, nes juos pritaiko prie savo raiškos. Tačiau jei darbas susijęs su vaizdais ir kompiuteris bus nuolat naudojamas geros kokybės nuotraukoms ar vaizdo įrašams peržiūrėti, šis planšetinis kompiuteris netinka.
Tiems, kas skaito elektronines knygas ar sklaido elektroninius žurnalus, turiu gerų naujienų. Vaizdas visai neblogas, nors ir nepalyginamas su pažangiosiomis skaityklėmis, naudojančiomis „e-ink“ – elektroninio rašalo technologijos ekranus. Taigi naudojantis planšetiniu kompiuteriu akys nuo šviesaus ir ryškaus ekrano pavargs greičiau nei naudojantis pažangesne skaitykle. Tačiau, esant prieblandai, galima skaityti ir be šviesos.
Vienas didžiausių šio planšetinio kompiuterio minusų – garsas. Kolonėlės, įtaisytos planšetinio kompiuterio užpakalinėje dalyje, neatkūrė garso tiek, kad būtų galima žiūrėti filmą ar klausyti muzikos klipą nesusierzinus, taigi, norint atkurti garsą, patartina naudoti ausines.
Įrenginio kamera stebina maža savo raiška. Tačiau didžiausias nepatogumas tas, kad kamera yra tik viena, įtaisyta kompiuterio priekyje ir skirta vaizdo pokalbiams. Išmanesni planšetiniai kompiuteriai turi dar ir antrą kamerą, skirtą aplinkos fotografavimui, filmavimui. Taigi su „ACME TB01“ tai praktiškai neįmanoma, nebent gerai pasistengus.
Zenekos nuotrauka
Planšetinio kompiuterio baterija veikia palyginti trumpą laiką. Jis skiriasi priklausomai nuo apkrovos, tačiau naršant internete, ir nuolat tikrinant elektroninį paštą, sekant atsiųstas nuorodas, nepilnai pakrautos baterijos pakako trims–keturioms valandoms. Be to, pusvalandis, praleistas su „Angry Birds“, kompiuterio bateriją labai nusekino.
Reikėtų paminėti ir tai, kad kompiuteris keistai traška: deramai neišjungtas jis užmigs, tačiau net ir tokiu atveju iš jo vidaus kartkartėmis pasigirs keisti garsai.
Tiesa, dar vienas dalykas. Jei nemėgstate daiktų, kurie mąsto lėčiau už jus, šis daiktas – ne jums. Šiek tiek dirgina, kad pavertus ekraną persisukti turintis vaizdas kartais tai padaro lėčiau, nei kad turėtų. O kartais užstringa. Tad reikia gerai krestelėti planšetę, kad vaizdas prisitaikytų prie pakitusios padėties. Atsakas į pirštų judesius taip pat ne visada įvyksta reikiamu metu, tačiau taip dažniausiai nutinka tik naršant po informacija perkrautus puslapius.
Noriu paminėti ir dar kelis mygtukus, kurie yra netoli ekrano, taip pat lietimui jautrūs. Bėda ta, kad laikant kompiuterį, ar naršant jame, kartkartėmis užčiuopi ir tuos mygtukus. Taigi visas darbas sutrukdomas, ir jį reikia pradėti iš naujo. Jei mygtukas „Back“ netyčia paspaudžiamas pradėjus krauti filmuką ar žaidžiant, visus veiksmus reikės atlikti iš naujo.
Zenekos nuotrauka
Pačioje pabaigoje norisi pasakyti, kad šiuo kompiuteriu naudotis galima, tačiau didelio patogumo iš jo tikėtis nereikia. Susidarė įspūdis, jog didesnis ir kokybiškesnis išmanusis telefonas gali kuo puikiausiai atstoti šį prietaisą.
Arba galima imti jį ir teisintis posakiu: „O taip, aš gerbiu prekę lietuvišką, ypač kai ji palyginti pigi.“
Spręsdama, ar rinktis tą lietuvišką prekę, tikriausiai palaukčiau, kol amazon.co.uk jau bus galima įsigyti panašiai kainuosiantį planšetinį kompiuterį „Kindle Fire“. Tiesa, gerai panaršius, jau ir mūsų skelbimų svetainėse galima atrasti perpardavinėtojų, siūlančių šį kompiuteriuką už 700 litų.
Kadangi planšetinis kompiuteris – pretendentas pakeisti užrašų knygutes, tapti darbų planavimo, elektroninio pašto peržiūrėjimo bei pramogos mašinėle, tai iš jo reikia patogumo. Šiame kompiuteryje – jo maža. Be to, prietaisas palyginti didelis ir beveik dukart storesnis už pažangesnius planšetinius kompiuterius.
Zenekos nuotrauka
