PCI Express prigijo

Nors straipsnis iš 2004 metų lapkričio žurnalo, tačiau manome, jog informacija apie PCI Express norintiems sužinoti daugiau - dar vis naudinga (Elektronika.lt).

Dauguma dabar gaminamų asmeninių kompiuterių sukurti PCI (Peripheral Component Interconnect) architektūros pagrindu: visi įtaisai suderinami su lygiagrečiąja PCI magistrale, išskyrus grafikos plokštę, kuri su kompiuterio RAM jungiama AGP prievadu. PCI architektūros kompiuteriai iki šiol tenkino daugumos vartotojų poreikius, tačiau dabar PCI jau pradeda stabdyti asmeninių kompiuterių plėtrą. Todėl „Intel“ nuo šių metų rugsėjo pradėjo gaminti įtaisus, skirtus PCI Express architektūros kompiuteriams.

PCI Express magistralė standartu pripažinta 2002 m. rugpjūtį. Nuo tada dauguma valdymo lustų (Chipsets), procesorių, grafikos plokščių gamintojų rengia naujajam standartui pritaikytus įtaisus. Pirmasis jų — Intel lustų rinkinys i920.

Manoma, kad PCI Express magistralė karaliaus artimiausius 10 metų. Nuo PCI ji skiriasi didesne informacijos perdavimo sparta (iki 8 GB/sek.), mažesne maitinimo įtampa (0,8 V) ir tuo, kad yra nuosekli, vienu kanalu (X1) abiem kryptimis galinti perduoti 250 MB/sek. duomenų. Tuo tarpu PCI magistrale perduodama tik 133 MB/sek. informacijos. Magistralės kanalas turi dvi laidininkų poras duomenims abiem kryptimis perduoti. Jeigu išorinių įtaisų gamintojai susitars, visų įtaisų jungtys galės būti tokios pat (pvz., kaip ir USB įtaisų). Įtaisus prie PC Express galima prijungti neišjungus kompiuterio. PCI Express magistralės kanalo galuose privalo būti specialūs valdikliai, todėl ji yra brangesnė už PCI.

PCI Express, panašiai kaip ir Ethernet, informaciją perduoda paketais ta pačia sparta abiem kryptimis. Įrengus papildomus kanalus, šį procesą galima paspartinti 2, 4, 8, 12, 16 ir net 32 kartus, t.y. per sekundę perduoti beveik 8 GB duomenų. Vieno kanalo pajėgumo pakanka visiems dabartinių kompiuterių įtaisams, tik AGP 8X pakeisti reikia 16 kanalų (16X) magistralės. Jau gaminami ir tam tikrą magistralės kanalų skaičių atitinkantys lizdai. Toje pačioje pagrindinėje plokštėje gali būti įrengti skirtingam kanalų skaičiui skirti lizdai. Kanalų skaičius priklauso nuo prijungiamo įtaiso duomenų perdavimo spartos.

Dabar gaminamos plokštės, kuriose įrengta keletas vieno kanalo lizdų ir vienas 16 kanalų, nes kol kas nėra įtaisų, kuriems reikėtų 2 ar 4 kanalų duomenų perdavimo spartos. Ateityje, atsiradus spartesniems duomenų perduodavimo įtaisams (pvz., skirtiems dirbti su didelės skiriamosios gebos TV signalais), jiems bus skiriamas atskiras magistralės kanalas. Grafikos plokščių 16X lizdas labai primena priešinga kryptimi apsuktą 164 kontaktų PCI lizdą.

Magistralės darbo spartą galima reguliuoti. Jos architektūrą sudaro trys sluoksniai (layers). Vienas programinis sluoksnis tikrina, ar perduodami visi duomenys, kitas tvarko 32 ir 64 bitų adresus, o trečias fizinis sluoksnis, keisdamas kanalų skaičių, valdo informacijos perdavimo spartą.

Visi PCI architektūros kompiuteriams skirti įtaisai, išskyrus AGP grafikos plokštes, taip pat operacinės sistemos ir programinė įranga tinka dabar gaminamiems PCI Express architektūros kompiuteriams. Jų pagrindinėse plokštėse įrengti ir PCI magistralės lizdai, tačiau gali nebūti AGP lizdo. Į plokštes diegiamos visos šiuolaikinių kompiuterių sąsajos (pvz., USB, FireWire), skirtos išoriniams įtaisams prijungti. šios plokštės yra pereinamojo laikotarpio, tad yra sudėtingesnės ir brangesnės už PCI.

Prie PCI Express magistralės galima jungti visus jai pritaikytus įtaisus, todėl ateityje bus galima išvengti dabartinių sąsajų (pvz., c) įvairovės. Kompiuterio konstrukcija bus paprastesnė, o įrenginys pigesnis. Pamažu PCI išnyks, kaip kad išnyko ISA (Industry Standard Architecture) magistralė. Kaip greitai tai įvyks, priklausys nuo to, kada bus sukurta vartotoją dominanti įranga, suderinama su PCI Express magistrale ir reikalaujanti tokio spartaus informacijos perdavimo. Kol kas jos nėra.

Straipsnį pateikė Kompiuterija - PC World.