Keletas sekundžių – tiek užtruktų nuo paciento nutolusiems gydytojams, naudojantiems specialų jutiklį, sužinoti apie žmogaus būklę, išgirsti pagalbos šauksmą ar pastebėti, jei žmogus bandytų pasišalinti iš ligoninės.
Keletas sekundžių – tiek užtruktų nuo paciento nutolusiems gydytojams, naudojantiems specialų jutiklį, sužinoti apie žmogaus būklę, išgirsti pagalbos šauksmą ar pastebėti, jei žmogus bandytų pasišalinti iš ligoninės, kaip kad neseniai įvyko Lietuvoje, į šalį atkeliavus COVID-19. Tokį jutiklį kurianti lietuvių įmonė šiuo metu tariasi su Sveikatos apsaugos ministerija dėl galimo jo platesnio panaudojimo šalies ligoninėse, gydymo centruose, senelių namuose ar kitose įstaigose, kur poreikis dabar didžiausias.
Padėtų gydytojams laikyti atstumą
Jutiklį gaminančios įmonės „Altas IT“ verslo plėtros vadovė Kristina Gečienė pasakoja, kad susidūrus su COVID-19 ir matant, kad medikai ir medicinos darbuotojai vienas po kito užsikrečia virusu bei turi apleisti savo darbo vietas, jutiklis padėtų išlaikyti atstumą nuo užsikrėtusiųjų ar galimai sergančių, į ligoninę patekusių asmenų.
„Ligoninės ar kitos įstaigos personalas, prisijungęs prie jutiklio, į telefonus ar kompiuterių ekranus gauna informaciją, kai ligoniui reikia pagalbos ir balsu gali su juo kalbėtis. Taip pat jutiklis siunčia signalą, jei pacientas iškrito iš lovos ar tiesiog juda po palatą, ar iš jos išeina“, – apie įrenginį, pastarosiomis dienomis sulaukusį didelio lietuvių susidomėjimo, pasakoja K. Gečienė.
Palatoje instaliavus tokią sistemą, jutikliu nubrėžiamos linijos, o kamera reaguoja, kai jos yra kertamos. Jei linija nubrėžiama prie lovos ar išėjimo durų, pro duris išėjęs žmogus siunčia apie save signalą, kurį gauna gydytojas ar kitas darbuotojas.
K. Gečienės teigimu, jutiklis nepažeidžia Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) ir duomenys apie pacientą nėra kaupiami ar įrašinėjami.
Įmonės atstovės teigimu, šiuo metu dedamos pastangos, kad jutiklis būtų dar labiau ištobulintas ir gydytojai galėtų ne tik nuotoliniu būdu gauti informaciją apie padėtį palatoje, bet ir per nuotolį pamatuotų paciento gyvybinius parametrus – temperatūrą, širdies pulsą, kraujospūdį, deguonį.
Laukia ministerijos sprendimo
Informaciją apie sprendimo pritaikymo galimybes mūsų šalyje „Altas IT“ yra pateikusi Sveikatos apsaugos ministerijai. K. Gečienė teigia, kad pasiūlymas naudotis jutikliu Lietuvoje kol kas svarstomas. Tuo tarpu iš ministerijos buvo gautas pasiūlymas prisijungti prie įmonių, siūlančių kovai su COVID-19 reikalingus sprendimus, sąrašo.
„Esame ministerijai pateikę ir siūlymą sukurti bandomąsias palatas, kad gydytojai patys galėtų išbandyti jutiklį, įvertinti jo naudą kasdieniame darbe. Pateikę Lietuvai informaciją apie savo produktą, per dieną sulaukėme keleto užsakovų susidomėjimo, jaučiame didelį poreikį“, – pasakoja K. Gečienė.
Lietuvoje apie būtinybę sukurti sąlygas per atstumą prižiūrėti žmones pirmosios pranešė įstaigos, prižiūrinčios senolius ir žmones su negalia.
Pasitelkia ES investicijas
Lietuvos verslo paramos agentūros vadovas Aurimas Pautienius-Želvys pastebi, kad bendrovė „Altas IT“ aktyviai domisi ir savo veiklai pasitelkia Europos Sąjungos investicijas. Praeityje įmonė gavo investiciją, pasitelkus priemonę „Intelektas. Bendri mokslo – verslo projektai“. Šiuo metu bendrovėje įgyvendinamos priemonės „Naujos galimybės LT“ ir „Expo sertifikatas LT“, kuriomis iš dalies finansuojamas įmonių dalyvavimas tarptautinėse parodose ir gaminių sertifikavimas.
„Kasdien prisidėdamos prie pramonės technologinio perversmo ir kaupdamos įdirbį, ištikus krizei tokios įmonės gali pasiūlyti visuomenės gerovei reikalingus sprendimus. Mums be galo svarbu matyti, kad daugybė klientų, su kuriais dirba LVPA komanda, sėkmingai vykdo veiklą ir gali stipriai prisidėti prie kovos su COVID-19“, – sako A. Pautienius-Želvys.
Didėja poreikis užsienio rinkose
Apie poreikį sukurti tokį produktą lietuvių įmonė pirmą kartą išgirdo iš savo partnerių prieš keletą metų dalyvaudama tarptautinėje parodoje. Iki šiol išmani sistema buvo tiekiama užsienio rinkai, nes 95 proc. įmonės gaminamos produkcijos eksportuojama. Jutiklis plačiai naudojamas Nyderlanduose, Belgijoje, Norvegijoje, šalyse, kur veikia daug senyvo amžiaus žmonių globos ir slaugos namų. Per pasaulį nuvilnijus pandemijai, poreikis dar labiau išaugo. Vien šią savaitę į užsienį keliauja 300 lietuvių pagamintų jutiklių.
