Pastaraisiais metais Lietuvos prekybos sektoriuje tyliai įsitvirtinę išmanūs sprendimai – savitarnos įrenginiai, mobiliosios apsipirkimo ar lojalumo programėlės, elektroninės kainų etiketės – šiandien jau tapo neatsiejama apsipirkimo dalimi. Tačiau tai – tik pradžia.
Pastaraisiais metais Lietuvos prekybos sektoriuje tyliai įsitvirtinę išmanūs sprendimai – savitarnos įrenginiai, mobiliosios apsipirkimo ar lojalumo programėlės, elektroninės kainų etiketės – šiandien jau tapo neatsiejama apsipirkimo dalimi. Tačiau tai – tik pradžia. „StrongPoint“ produktų direktorius Andrius Kalašinskas sako, kad lietuviai ne tik neatsilieka nuo prekybos lyderių visame pasaulyje, bet kai kuriose srityse juos lenkia.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Parduotuvės prisitaiko prie pirkėjų
Lietuvoje parduotuvių pritaikymas neįgaliesiems vis dar kelia iššūkių. Nors vis dažniau matote verslus investuojant į prieinamumui didinti skirtą infrastruktūrą – automatines duris, žemus prekystalius, plačius praėjimus, sensorines zonas, informacinius ženklus Brailio raštu ar kontrastingomis spalvomis – tai tik dalis sprendimų, kurių reikia.
„Po mažu daugėja iniciatyvų padedančių žmonėms su negalia apsipirkti patogiau. Lietuvoje artimiausiu metu po truputį ims rastis savitarnos kasos, kur bus galima reguliuoti rezoliucijos parametrus, šrifto dydį ekrane, įgarsinimą, vienu paspaudimu nuleisti ekraną ir prisitaikyti prie reikiamo aukščio, kad žmogus, judantis neįgaliojo vežimėliu, patogiai apsipirktų“, – sako A. Kalašinskas.
Šie patogumai svarbūs ne tik žmonėms su negalia, bet ir senjorams, kuriems dažnai aktualūs tie patys prieinamumo aspektai – aiškus vaizdas, patogus ekrano aukštis ar galimybė apsipirkti neskubant.
„Visiems žmonėms apsiperkant svarbu jaustis oriai ir patogiai. Savitarnos kasos suteikia tą galimybę – niekas nestovi už nugaros, gali ramiai tvarkytis savo tempu. Tas jausmas, kad gali pats susitvarkyti be spaudimo, yra labai svarbus. Todėl, nepaisant kartais girdimos nuomonės, kad technologijos senjorams svetimos, vis daugiau jų drąsiai renkasi išmanius sprendimus“, – pabrėžia jis.
„StrongPoint“ produktų direktoriaus teigimu, taip pat svarbu atsižvelgti į bendrą parduotuvės transakcijų dinamiką ir teisingai suplanuoti kasininko kasų ir savitarnos kasų kiekius, kad nesusidarytų eilės ir kasų zona būtų pritaikyta patogiam apsipirkimui
Prekybininkai investuoja į naujos kartos kasų programinę įrangą
Šių metų inovacijų parodose ypatingai daug dėmesio skiriama programinei įrangai ir vidinėms sistemoms. Tai – nematoma prekybos dalis, kurią pirkėjai dažniausiai pajunta tik tada, kai ji neveikia. Vienas iš pažangių pavyzdžių – „TreeCommerce“ platforma. Tai naujos kartos kasų sprendimas, kurio architektūra leidžia sujungti įvairius prekybos kanalus į vieningą sistemą.
„TreeCommerce“ veikia tarsi skaitmeninis parduotuvės stuburas. Prie pagrindinės sistemos galima prijungti įvairius modulius – nuo savitarnos kasų iki lojalumo programų ar mobiliųjų įrenginių. Tai leidžia verslui augti efektyviai: pradėti nuo vienos parduotuvės ir plėstis neprarandant duomenų vientisumo. Tokios sistemos prekybininkams suteikia lankstumą ir užtikrina vienodą pirkėjo patirtį tiek skirtinguose parduotuvės įrenginiuose, tiek pirkimo kanaluose“, – sako A. Kalašinskas.
Eksperimentai kasų zonoje
„Tarp itin kūrybiškų sprendimų pastebime kasas transformerius. Kai darbuotojas baigia darbą tokioje kasoje, paspaudžia mygtuką ir viena kasininko kasa transformuojasi į keletą savitarnos kasų. Taip pat nuosekliai vystoma ir tobulinama technologija, kuri dar nėra plačiai išpopuliarėjusi. Tai – išmanieji pirkinių vežimėliai. Jie gali turėti integruotas svarstykles, jutiklius, prekių atpažinimo sistemas ir leidžia realiuoju laiku matyti pirkinių sumą, gauti personalizuotus pasiūlymus ar net atsiskaityti nestovint eilėje. Pirkėjas, baigęs krautis prekes į vežimėlį, tiesiog išvažiuoja su juo iš parduotuvės kasų zonos ir pinigai už pirkinius nurašomi automatiškai. Kai kurie vežimėliai turi puodelio laikiklius ir telefono įkrovimo lizdus“, – paaiškina A. Kalašinskas.
Pasak jo, inovacijų parodose dažniausiai dalyvaujantys Lietuvos didieji prekybininkai į naujus sprendimus žiūri drąsiai. Lietuviai yra linkę eksperimentuoti, o investuoja tada, kai įsitikina inovacijų teikiamomis naudomis.
„Vis daugiau prekybininkų žvelgia į inovacijas ne kaip į vienkartinį įrankį, o kaip į nuolatinį procesą, kuris leidžia kurti konkurencinį išskirtinumą ir didinti pelningumą“, – pabrėžia A. Kalašinskas.
