Klausimas, kuris svarbus tiek pavieniams asmenims, tiek ir verslams: kas nutiktų, jeigu rytoj išjungtų „Facebook“, „Instagram“, kitus socialinius tikslus? Kas liktų iš jūsų verslo, jei išjungtų ir „Google Ads“? Ko gero, kiltų precedento neturinti panika, verslai prarastų savo veidą, o kai kurie – gal net ir žlugtų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Laimei, tai – tik hipotetinė situacija, tikimybė kuriai įvykti yra pakankamai maža. Vis dėlto, nevertėtų ir pernelyg atsipalaiduoti. Didelė dalis prekių ženklų savo matomumą, savo tapatybę „stato“ ant nuomojamos žemės – socialinių tinklų, kurie nėra jų nuosavybė. Atitinkamai, ten galioja ir kitos taisyklės.
Kaip rodo asmeninė ir profesinė patirtis, socialiniai tinklai gana dažnai keičia savo algoritmus, o potencialios auditorijos pasiekiamumas dėl to – tik mažėja. Peršasi išvada, kad norint kaskart pasiekti tą pačią auditoriją, tenka vis daugiau mokėti pinigų už tai, jog jūsų reklama būtų parodyta pasirinktai auditorijai. Aišku, tai nėra kažkas naujo – mokėti už galimybę pasiekti savo klientus, bet tai nėra tvaru, nes jeigu vieną dieną esi matomas savo auditorijai, kitą dieną turi vėl iš naujo pirkti jų dėmesį.
Išeitis – nuosavi informaciniai kanalai
Nuolat besikeičiančių algoritmų pasaulyje verslai vis dažniau atsigręžia į nuosavus informacinius kanalus, vienas kurių – elektroninis paštas, kurį valdote būtent jūs. Pasitelkus elektroninius naujienlaiškius, auditorija savo noru pasirenka prenumeruoti jūsų turinį, o surinktų kontaktų sąrašas jau yra jūsų. Jokie algoritmai, padidėjusios kainos už paspaudimus jūsų prenumeratorių neatims. Pasaulyje, kuriame viskas keičiasi, elektroninis paštas išlieka patikimiausias.
Keletas to įrodymų: „Omnisend“ skaičiavimais, kiekvienas naujienlaiškių rinkodarai išleistas 1 JAV doleris vidutiniškai pavirsta 68 JAV doleriais pajamų. Kiti duomenys atskleidžia, kad vidutinis elektroninių laiškų paspaudimo rodiklis siekia 25 proc. ir daugiau: tai reiškia, jog mažiausiai kas ketvirtas klientas, nepriklausomai nuo veiklos sektoriaus, atsidaro jūsų laišką. Galiausiai, nuo 20 iki 40 proc. visų elektroninės prekybos pajamų verslai gauna būtent iš elektroninių laiškų rinkodaros.
Remiantis šia informacija galima teigti, kad elektroniniai laiškai turi būti ne rinkodaros strategijos papildymas, o jos pagrindas. Vis dėlto, norint pasiekti tokius rodiklius, reikia pasistengti.
6 žingsniai – iki pirmojo „tūkstantuko“
„Omnisend“ apklausti verslo klientai atskleidžia, jog norint pritraukti pirmąjį tūkstantį prenumeratorių, vien gerų norų neužtenka: reikia disciplinos, darbo ir valios pastangų. Kaip tai padaryti?
Pirmiausia, rekomenduojama turėti įrankį, kuris padėtų lengvai siųsti elektroninius laiškus, rinkti prenumeratorius ir kurti automatizacijas. Visa tai daryti rankiniu būdu – ir sunku, ir ekonomiškai nenaudinga.
Tam, kad potencialus klientas pateiktų savo elektroninio pašto adresą, jis turi tai padaryti kuo paprasčiau ir greičiau. Neapkraukite būsimųjų prenumeratorių klausimais – pradžiai užtenka elektroninio pašto adreso ir vardo. Jei duomenų pateikimo formoje prašysite užpildyti 5–6 laukelius (amžius, miestas, pomėgiai ir pan.), žmonės praras susidomėjimą ir nustos pildyti ją pusiaukelėje. Todėl paprastumas – raktas į didesnį konversijų skaičių.
Tačiau neapsiribokite kontaktų formos pateikimu tik savo internetiniame puslapyje – ji turi būti visur: socialiniuose tinkluose, tinklaraštyje, taip pat naudokite iššokančius pranešimus ir kt. Jūsų potencialūs klientai gali apsilankyti tik viename iš jūsų kanalų, tad kuo daugiau formų pateiksite, tuo daugiau kontaktų surinksite.
Žinoma, žmogui turėtų apsimokėti pateikti savo kontaktinę informaciją – jis ieško naudos, ir tai – normalu. Prenumeratoriams pasiūlykite specialią nuolaidą, išankstinę prieigą prie naujos kolekcijos ar kokią kitą dovaną.
Tačiau vien tik surinkti kontaktus – nepakanka: būtina tinkamai prižiūrėti turimą sąrašą ir jį reguliariai valyti. Skamba kiek baisiai, tačiau tai padaryti būtina. Jeigu kuris nors iš jūsų kontaktų pusmetį ar ilgiau neatidaro siunčiamų laiškų, pašalinkite jį iš sąrašo. Tai padarius, gausite geresnį naujienlaiškių atidarymo rodiklį, taip pat nereikės mokėti už „mirusius“ kontaktus. Be to, taip išvengsite elektroninių laiškų nukeliavimo į „Šlamšto“ aplanką.
Atskiro dėmesio verta automatizacija. Pasveikinimo laiškas naujiems prenumeratoriams, priminimas apie paliktą krepšelį – tik dalis laiškų, kuriuos galima siųsti automatizuotai. Tinkamai parengta automatizacijos strategija leidžia generuoti pajamas automatiškai, be didesnio asmeninio įsitraukimo. Vos iš 2 proc. automatizuotai siunčiamų naujienlaiškių galima pasiekti net 37 proc. pardavimų, nes laiškai siunčiami tinkamu metu ir tinkamiems žmonėms.
Viskas atsiremia į žmogų
Kai turime gerą, tinkamai paruoštą kontaktų sąrašą, galime tikėtis stabilių pardavimų. Elektroniniai laiškai – jūsų informacinis kanalas – padeda kurti ilgalaikę vertę ir atlikti pakartotinius pardavimus.
Svarbu pabrėžti, kad didžiausia verslo vertė slypi ne siūlomame produkte, o auditorijoje, kuri domisi ir perka jūsų produkciją ar paslaugas. Produktą, teikiamas paslaugas, funkcijas konkurentai gali nukopijuoti, net ir siūlyti mažesnes kainas. Tačiau vieno dalyko jie negali atimti – jūsų sudomintos ir uždirbtos auditorijos.
Jūsų kontaktų sąrašas nėra tik elektroninio pašto adresai: tai – realūs žmonės, kurie pasirinko jus, jūsų siūlomas prekes ar paslaugas ir davė leidimą kalbėtis tiesiogiai. Turėdami auditoriją, tikrus žmones, jūs valdote ne tik šiandienos pardavimus, bet ir savo verslo ateitį.
Komentuoja rinkodaros ekspertas, „Omnisend“ viceprezidentas plėtrai Evaldas Mockus
Paieška archyve
