Jaunimo socialinių tinklų naudojimas ir beribis naršymas internete kelia vis didesnių rūpesčių tėvams. Remiantis tyrimais, tiek suaugusieji, tiek paaugliai visame pasaulyje vidutiniškai praleidžia apie 6,5 valandos per dieną prie ekranų, dirbdami, žiūrėdami vaizdo įrašus ar skaitydami naujienas. Nenuostabu, kad matydami tokius rezultatus, dažnai girdime pasisakymus, kad reikia drausti naršymą internete ar neleisti jaunimui naudotis socialiniais tinklais. Tačiau realybė yra tokia, kad nepaisant visų draudimų, vaikai vis tiek ras būdų juos apeiti.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
„Draudimas naudotis technologijomis gali sukelti vaikų skaitmeninę atskirtį, lėtinti jų tobulėjimą ir trukdyti įgyti svarbius įgūdžius. Gyvename skaitmeniniame amžiuje, kur internetas yra neatsiejama kasdienybės dalis, todėl visiškas draudimas vaikams naudotis internetu, siekiant apsaugoti juos nuo pavojų, gali turėti priešingą efektą. Griežti draudimai dažnai skatina jaunimą ieškoti nereguliuojamų ir mažiau saugių alternatyvų. Šiuo metu svarbiausia – edukacija ir tėvų aktyvus dalyvavimas, užtikrinant, kad vaikai mokytųsi atsakingai naudotis technologijomis ir įgytų būtinus įgūdžius“, – teigė „Surfshark“ IT saugumo vadovas, Tomas Stamulis.
Žinokite, kokias programėles naudoja jūsų vaikas
Pernai Australijoje priėmė įstatymą, draudžiantį jaunesniems nei 16 metų asmenims naudotis socialiniais tinklais. Šis sprendimas sukėlė įvairių diskusijų, o kai kurie jį pavadino „ne stebuklingu sprendimu“ kovai su interneto žala.
„Toks įstatymas gali paskatinti vaikus pereiti į slaptas ir nereguliuojamas interneto erdves, kuriose pavojai gali būti didesni nei gerai žinomuose socialiniuose tinkluose. Populiariosios platformos turi algoritmus ir darbuotojų komandas, kurios siekia aptikti draudžiamą turinį, mažinti nusikaltimų skaičių ir užtikrinti naudotojų saugumą. Todėl svarbiau ne drausti, o nuolat domėtis ir stengtis suprasti, kokias programėles naudoja jūsų vaikai, kas jose vyksta ir kaip užkirsti kelią galimoms grėsmėms“, – komentavo T. Stamulis.
Vaikai, naudodami nesaugias alternatyvias platformas ar aplikacijas, gali būti lengviau manipuliuojami. Jaunimas gali įsitraukti į gyvybei pavojingus iššūkius, tokius kaip Mėlynojo banginio žaidimas ar antifrizo gėrimas. Be to, jie gali dalytis asmeninėmis nuotraukomis su svetimais žmonėmis, kurios vėliau gali būti klastojamos dirbtinio intelekto pagalba.
„Skaitmeninė aplinka tapo neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, todėl, kaip imamės priemonių apsisaugoti fiziniame pasaulyje, turime tai daryti ir internete. Tėvai turi žinoti, kokias pokalbių programėles, socialinius tinklus ir kitas populiarias aplikacijas naudoja jų vaikai, ir užtikrinti, kad būtų tinkamai kontroliuojamas kenksmingas turinys, programėlių leidimai bei saugumo nustatymai. Taip tėvai gali ne tik šviesti vaikus apie galimus pavojus ir mokyti juos, kaip saugiai elgtis internete, bet ir stebėti jų veiklą, suteikti pagalbą pastebėjus patyčias ir padėti vaikams suprasti, kaip technologijas naudoti geriems tikslams“, – komentavo IT saugumo vadovas.
Ką daryti, jei vaiko nuotrauka suklastota naudojant DI?
Nuotraukų klastojimai internete dažnai atliekami naudojant dirbtinio intelekto įrankius, todėl ši technologija kelia didelę riziką tiems, kurie laisvai dalijasi asmenine informacija ar nuotraukomis. Įsivaizduokite, kaip baisu būtų gauti žinutę iš nepažįstamojo, kuris turi tikslią jūsų gyvenimo informaciją, arba pamatyti, kad jūsų asmeninė nuotrauka buvo suklastota ir išplatinta internete. O ką daryti, jei ta nuotrauka priklauso jūsų vaikui?
„Tokios nuotraukos gali atrodyti labai tikroviškai, todėl atskirti tikrą nuo suklastoto gali būti labai sunku. Todėl, pamačius suklastotą turinį internete, dažnai nėra bandoma patikrinti jo tikrumo, o iš karto pradedama kaltinti žmogų ir tyčiotis iš jo. Pavyzdžiui, prieš porą metų, Ispanijoje paaugliai iš socialiniuose tinkluose patalpintų nuotraukų sukurė netikras nuogų mergaičių nuotraukas ir taip žemino aukas. Visa tai jie atliko pasitelkdami dirbtinio inteklekto įrankį ir viešai prieinamas nuotraukas. Šis pavyzdys aiškiai parodo, kad turime elgtis atsakingai internete, įvertinti turinį, kurį planuojame talpinti, kad ateityje išvengtume panašių incidentų“, – teigė T. Stamulis.
Pasak IT saugumo vadovo, jei internete atsiranda suklastota nuotrauka ar kitas turinys, svarbu veikti greitai ir užtikrinti, kad nuotrauka būtų pašalinta. „Pirmiausia, reikėtų pranešti apie netinkamą turinį platformai, kad jie galėtų imtis veiksmų ir pašalinti suklastotą vaizdą. Be to, būtina kreiptis į teisėsaugą, jei nuotrauka kelia grėsmę vaiko saugumui ar yra naudojama šantažo ar kitiems blogiems tikslams. Kitas svarbus žingsnis – išsaugoti įrodymus ir stebėti, kur dar internete gali būti patalpintas suklastotas vaizdas“, – teigė T. Stamulis.
„Tėvai turi formuoti gerus įpročius, savo vaikams, domėtis naujovėmis, stebėti naujienas apie kylančias grėsmes vaikams internete, bei rodyti teisingą pavyzdį, kaip saugiai naudotis internetu bei apsaugoti savo asmeninę informaciją“, – pridūrė jis.
Paieška archyve
