Šį birželį „Telia“ organizavo senjorams nemokamų renginių, kuriuose mokė atpažinti pavojus internete. Paskaitų metu bendrovės ekspertai pasakojo, kaip saugiai elgtis elektroninėje erdvėje, socialiniuose tinkluose ir kaip nepasiklysti informacijos džiunglėse. Vis dėlto renginiuose dalyvavusius vyresnės kartos atstovus labiausiai domino praktiški klausimai, pradedant telefoniniais sukčiais ir baigiant apsipirkimu internete.
„Senjorai Lietuvoje yra labai skirtingi – vieni yra stipriai pažengę skaitmeninėje erdvėje ir kibernetinio saugumo paslapčių galėtų pamokyti kiekvieną iš mūsų, Tačiau yra ir dalis, kurie norėtų būti aktyvūs virtualioje erdvėje, bet juos stabdo ten tykančios grėsmės. Iš to kyla praktiškų įgūdžių poreikis – kaip užblokuoti nepageidaujamus skambučius ir žinoti, kad perskambinti yra saugu? Galų gale, kaip išsisaugoti dažnai pasimirštančius slaptažodžius ir kaip nuspręsti, ar internete pirkti saugu, bei atskirti, kuri informacija internete yra tikra, o kuri melagiena. Turint šias žinias galima reikšmingai sumažinti rizikas užkibti ant sukčių kabliuko, ir pasinaudoti visomis interneto suteikiamomis galimybėmis“, – sako „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė.
Esant įtarimui – geriau neperskambinti
Priešingai, nei prieš keletą metų, šiomis dienomis telefoniniai sukčiai rečiau renkasi prisistatyti valstybės tarnautojais ir kurti istorijas apie į nelaimę patekusius artimuosius. Šiuolaikiniai aferistai linkę pasitelkti subtilesnius metodus, tokius kaip „Wangiri“ ataka ir numerių klastojimas.
„Wangiri“ atakos esmė – automatinio skambinimo sistema vieną po kito renka atsitiktinius įvairių šalių numerius ir po vieno ar dviejų signalų padeda ragelį, numerio savininkui taip ir nespėjus atsiliepti. „Vieno signalo“ skambučiai įprastai atliekami iš užsienio numerių, o šių sukčių tikslas – sulaukti perskambinimo, mat tokiu atveju jau auka moka tarptautinio skambučio sujungimo mokestį, kurio dalį įprastai gauna ir pats sukčius. Šių mokesčių dydis gali būti labai įvairus ir svyruoti nuo kelių iki kelių dešimčių eurų, priklausomai nuo šalies“, – dėsto J. Markeliūnė.
Pasak ekspertės, geriausias būdas išvengti šio sukčiavimo būdo pasekmių – niekada neperskambinti užsienietiškiems telefono numeriams, ypač jei jie prasideda +2, +9 arba +6, kas dažniausiai žymi jų kilmę iš Afrikos arba Azijos šalių.
Tuo metu naudodami antrąją – numerių klastojimo – schemą, sukčiai būsimai aukai skambina ne tiesiogiai iš savo telefono numerio, o per tarpinę stotį, kuri leidžia prisidengti norimos šalies numeriu ir kontakto pavadinimu. Apsimetimas banku ar valstybine įstaiga aukai užmigdo budrumą, todėl jos galima prašyti atskleisti prisijungimus prie internetinės bankininkystės, liepti pervesti neva gautą baudą ir vykdyti kitokius nusikalstamus prašymus.
Svarbu prisiminti, kad nei banko darbuotojai, nei valstybinės institucijos telefonu niekada neprašys pateikti slaptažodžių ar asmens duomenų. Praleidus įtartiną skambutį, niekada nereikėtų perskambinti, o atsiliepus ir pajautus bent menkiausią įtarimą – pokalbį reikia nedelsiant nutraukti.
„iPhone“ telefone užblokuoti nežinomus numerius galima atvėrus telefono nustatymus, ten suradus „Phone“ skiltį ir įjungus parinktį „Silence unknown callers“. Tai padarius, telefono savininko negalės pasiekti jo kontaktų sąraše nesantys numeriai, bet reikės būti atidiems laukiant svarbių skambučių.
„Samsung“ ir kituose „Android“ telefonuose tai galima padaryti įsijungus „Telefono“ programėlę, dešinėje spustelėjus tris taškus ir įjungus nustatymus. Kai surasite parinktį „Blokuoti numerius“, uždėkite varnelę, jei norite blokuoti visus nežinomus ar paslėptus numerius.
Slaptažodžių negalima rašyti ant lapelių
Jungiantis prie socialinių tinklų paskyrų, bankų ir kitų sistemų, neišvengiamai tenka susikurti mažiausiai keletą prisijungimo vardų ir slaptažodžių. Visus juos įsiminti yra pakankamai sunki užduotis, todėl kyla pagunda juos užsirašyti ant lapelio.
„Užrašų knygelėje ar ant popieriaus skiautės užrašyti slaptažodžiai gali lengvai pasimesti, tiek nešiojantis juos rankinėje, tiek juos pasiėmus į banką, operatoriaus saloną ar kitą įstaigą. Net jeigu popierinį prisijungimų sąrašą saugiai laikysite namuose, jį vieną dieną gali pasisavinti iš pirmo žvilgsnio įtarimų nekėlęs kaimynas ar kitas gerai nepažįstamas svečias. Turėdamas tokį didelį jautrios informacijos kiekį, piktavalis gali bandyti jungtis prie elektroninės bankininkystės, užsakinėti įvairias brangias paslaugas ir kitaip pridaryti didelių nuostolių“, – aiškina specialistė.
Kur kas geresnis sprendimas prisijungimų išsaugojimui naudoti tokias specializuotas slaptažodžių tvarkykles, kaip „NordPass“, „1Password“ ar „LastPass“. Šios programos kiekvienai paskyrai automatiškai sugeneruoja sunkiai atspėjamus slaptažodžius, juos išsaugo ir kas kartą jungiantis įveda. Vartotojui pakanka prisiminti vos vieną pagrindinį slaptažodį, prisijungimui prie slaptažodžių tvarkyklės.
Slaptažodžių tvarkyklės naudojimas taip pat turėtų smarkiai sumažinti skaičių atvejų, kai dėl keletą kartų iš eilės blogai suvesto slaptažodžio užblokuojama paskyra ir ja tampa nebeįmanoma naudotis. Vis dėlto patekus į tokią situaciją reikėtų nepanikuoti ir ekrane ieškoti mygtuko „Pamiršau slaptažodį“. Paspaudus jį, pakaks suvesti savo elektroninio pašto adresą – į jį bus atsiųstas elektroninis laiškas su slaptažodžio atkūrimo nuoroda. Ją paspaudus, atsidarys langas, kuriame pakaks suvesti naujai sugalvotą slaptažodį, ir prisijungimas prie paskyros vėl pradės veikti.
Atpažinti melagienas ir netikras elektronines parduotuves – įmanoma
Anot J. Markeliūnės, senjorams taip pat nevertėtų baimintis išbandyti apsipirkimo internete. Netikros, sukčių sukurtos elektroninės parduotuvės iš tiesų egzistuoja, bet jas galima ganėtinai nesunkiai pastebėti.
„Pagrindinis būdas įtarti, kad patekome į netikrą elektroninę parduotuvę – dauguma ten esančių produktų kitose prekybos vietose kainuoja 20, 30 ar net 50 proc. brangiau, o internete nėra jokių atsiliepimų ir informacijos apie jos valdytojus. Be to, apgavystę gali išduoti ir neįprastai didelis spaudimas pirkti. Suprasdami, kad kuo daugiau laiko praleisite jų internetiniame puslapyje, tuo daugiau jums kils įtarimų, sukčiai pasitelkia paskutines minutes iki „išpardavimo“ pabaigos skaičiuojančius laikrodukus, didelį raudoną šriftą ir pranešimus apie paskutinį sandėlyje likusį prekės vienetą“, – netikrų parduotuvių ypatybes vardina „Telia“ atstovė.
Kitas šiuolaikinėje interneto bendruomenėje būtinas įgūdis – mokėjimas atpažinti melagienas. Socialiniai tinklai šiandien knibždėte knibžda nuo netikrų sensacijų apie politikus, šou pasaulio atstovus ir karą Ukrainoje. Todėl pamačius bet kokią įtartiną naujieną socialiniame tinke, šiandien būtina patikrinti šaltinį ar įrašo kūrėjo profilį, pasižiūrėti į komentarus bei komentuojančius.
Taip pat vertėtų nepasitikėti neva kaip įrodymas skelbiamomis ekrano nuotraukomis ir paveikslėliais, kurie šiais laikais gali būti lengvai padirbami, o kilus abejonėms – visada pasitikrinti, ar panašias naujienas paskelbė populiariausi ar mūsų pasitikėjimą pelnę informacijos kanalai. Jei sensacinga informacija tikra, ji neabejotinai bus didžiausių Lietuvos naujienų portalų pirmuosiuose puslapiuose.
Paieška archyve
