Galbūt jau pažįstama situacija, kai dėl gedimų ar virusų kompiuteryje staiga pradingsta ilgai ruoštas rašto darbas ar nebepasiekiamas tampa visas sukauptas nuotraukų archyvas telefone. Arnoldas Lukošius, „Tele 2 “ inovacijų ekspertas, sako, kad tokiais atvejais praverčia teisingai laikomos atsarginės duomenų kopijos.
Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.
Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas, pataria, kaip teisingai sukurti ir laikyti savo duomenų atsargines kopijas.
Vadovaukitės „ 3-2-1 “ taisykle
Savo naudojamuose įrenginiuose kiekvienas įprastai turime sukaupę įvairių duomenų – nuotraukų, dokumentų, kitų failų, kurių nenorime prarasti ar atiduoti į rankas sukčiams. Siekiant apsaugoti tokius duomenis, patariama sukurti atsargines jų kopijas bei jas saugoti kituose įrenginiuose ar programose.
Viena labiausiai paplitusių duomenų kopijų saugojimo strategijų vadinama „3-2-1“ taisykle. Ši taisyklė nurodo sukurti 3 skirtingas duomenų kopijas, jas patalpinti dvejose skirtingose duomenų saugojimo laikmenose (įrenginiuose), o 1 kopiją saugoti debesijoje.
Tiesa, ši taisyklė egzistuoja jau kelis dešimtmečius, o pastaruoju metu didelės organizacijos, siekiančios apsaugoti didelį kiekį konfidencialių duomenų, pradėjo naudoti pažangesnę „3-2-1-1-0“ taisyklę.
Nuo savo pirmtakės ji skiriasi keliais pagrindiniais principais. Skaičius 3 nurodo, kad reikia saugoti ne tik originalą ir dvi jo kopijas, bet originalą ir dar tris jo kopijas. Be to, taisyklė rekomenduoja visas turimas kopijas saugoti bent 2 skirtinguose įrenginiuose, 1 debesijos programoje ir 1 ne interneto laikmenoje. Skaičius 0 reiškia, kad būtina įsitikinti, jog originalioje kopijoje nėra formatavimo klaidų. Vis dėlto, ši taisyklė labiau praverčia siekiant apsaugoti didelius duomenų kiekius, tačiau kasdienybėje pakanka ir „3-2-1“ metodo.
Išbandykite sprendimų įvairovę
Rinkoje egzistuoja daugiau nei keli būdai, kaip praktikoje pritaikyti „3-2-1“ taisyklę. Štai keli populiariausių:
Išorinis kietasis diskas. Galima rinktis iš dviejų išorinių diskų tipų: HDD arba SSD. HDD laikomi senesne technologija, o SSD diskai pasižymi daug didesne kopijavimo sparta ir yra lengvesni, tačiau brangesni. Pirkdami išorinį kietąjį diską įsitikinkite, kad jis suderinamas su jūsų kompiuteriu ir turi pakankamai vietos jūsų duomenims.
USB atmintinė. USB atmintinės labiausiai praverčia tuomet, jei atsarginius duomenis norite nuolat nešiotis su savimi. Kadangi USB atmintinės tiek savo dydžiu, tiek talpa paprastai yra daug mažesnės nei išoriniai kietieji diskai, labiau praverčia saugant mažesnės apimties duomenis.
Debesija. Atsargines duomenų kopijas galima saugoti ir internetinėje laikmenoje – debesijoje. Saugyklos paslauga gali būti mokama, tačiau kai kurios iš jų tam tikrą duomenų kiekį saugo ir nemokamai. Tarp populiariausių debesų paslaugų tiekėjų – „Google Drive“ (iki 15GB nemokamų duomenų), „iCloud“ (iki 5 GB nemokamų duomenų), „Dropbox“ (iki 2 GB nemokamų duomenų), „Backblaze“ (iki 10 GB nemokamų duomenų), „iDrive“ (iki 10 GB nemokamų duomenų) ir „Microsoft OneDrive“ (iki 5 GB nemokamų duomenų).
Internetinės apsauginės kopijos paslauga. Ši paslauga apsaugo duomenis užšifruodama failus, planuodama reguliarų atsarginių kopijų kūrimą ir saugodama atsargines kopijas saugioje vietoje. Tai puikus būdas apsaugoti duomenis kompiuterio gedimo ar vagystės atveju. Šią paslaugą teikia tokios kompanijos, kaip „Backblaze“, „Trend Micro“, „Veeam“, „iDrive“, „Dropbox“ ir kitos.
Paieška archyve
