Elektronika.lt
 2025 m. gegužės 23 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Ryšio technika
 - Programinė įranga
 - Operacinės ir tinklai
 - Kompiuterinė įranga
 - Kitos protingos mintys
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gegužės 23 d. 20:19
Kodėl patiktukai ir žinutės jus paverčia priklausomu, ekspertai atskleidžia šokiruojančią tiesą
Gegužės 23 d. 17:28
Inovatyvi Lietuvos mokslininkų sistema po insulto leis stebėti žmogaus širdies ritmą, kraujotaką ir smegenų signalus
Gegužės 23 d. 14:11
Tinkamiausias ventiliatorius jūsų namams: 2025 metų TOP modelių palyginimas
Gegužės 23 d. 11:37
Ką slepia „Bluetooth“: patogumas ar atviras kvietimas kibernetinėms atakoms?
Gegužės 23 d. 08:29
SAP dirbtinis intelektas verslui iš esmės keičia įmonių veiklos principus
Gegužės 22 d. 20:26
Pristatyti „Meizu Note 16“ serijos išmanieji telefonai su didelės talpos baterijomis
Gegužės 22 d. 17:47
Atnaujintas „Corolla Cross“ – dar praktiškesnis automobilis šeimai
Gegužės 22 d. 14:17
66 proc. pasaulio gyventojų reguliariai naudoja dirbtinį intelektą
Gegužės 22 d. 11:39
Naujas greitai įkraunamas elektrinis „Volvo“ sunkvežimis nuvažiuos 600 kilometrų
Gegužės 22 d. 08:14
Nauja 160 AG „full hybrid E-Tech“ galios pavara – dviguba nauda: daugiau galios, mažesnės emisijos
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Football Training Kit
Football Training Equipment, Football Skills, Football Training
Reklama
 Patarimai » Operacinės sistemos ir tinklai Ankstesnis patarimas | Sekantis patarimas | Dalintis | Spausdinti

Kaip apsisaugoti nuo piktų programišių

Publikuota: 2022-02-02 12:26
Tematika: Operacinės sistemos ir tinklai
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, prasidėjus pandemijai Lietuvoje vien per metus kibernetinių incidentų padaugėjo 25 proc., o su kenkimo programinės įrangos platinimu susijusių incidentų skaičius šoktelėjo net 49 proc. Kibernetinio saugumo paslaugas teikiančios bendrovės „NRD Cyber Security“ informacijos analizės ekspertės Rūtos Jašinskienės teigimu, žmonėms toliau vis aktyviau „kraustantis“ į virtualią erdvę tokių programišių išpuolių tik daugės. Todėl siekiant pasirūpinti savo saugumu, reikia imtis atitinkamų priemonių.

Kaip apsisaugoti nuo piktų programišių
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

R. Jašinskienės teigimu, nors lietuvių išprusimas kibernetinės saugos srityje pastebimai auga, dalis visuomenės vis dar sunkiai suvokia pasekmes, galinčias nutikti dėl nesaugaus elgesio virtualioje erdvėje. Aiškindama poreikį rūpintis asmeniniu kibernetiniu saugumu ekspertė pateikia asmeninės sveikatos analogiją.

„Gerai suprantame, kad sveikata reikia rūpintis tam, kad nesusirgtume – išvengtume nemalonių pasekmių. Taip pat ir kibernetinio saugumo atžvilgiu – jį užtikrinti svarbu siekiant išvengti neretai brangių ir skausmingų padarinių“, – teigia R. Jašinskienė.

Pasak ekspertės, kibernetines atakas galima skaidyti į dvi grupes. Pirmoji – kryptinga, nutaikyta į konkretų žmogų ar konkrečią įmonę, turinti aiškų tikslą. Pavyzdžiui, paremta noru pavogti konkrečius asmens duomenis, pinigus, sukompromituoti, sutrikdyti veiklą. Antroji – paremta atsitiktinių aukų paieška: „Tai egzistuojančių saugumo spragų ieškantys programišiai, vagiantys viską, ką randa už „neužrakintų ar silpnai apsaugotų durų“. Rezultate, nusikaltimo objektu tokio tipo atakose dažniausiai atsiranda verslo informacija, pavyzdžiui, klientų sąrašai, buhalteriniai duomenys ir kita, ką nėra sudėtinga parduoti juodojoje rinkoje.“

R. Jašinskienės teigimu, svarbu suprasti, kad turtas virtualioje erdvėje nėra vien pinigai – savo vertę ir kainą turi bet kokia informacija. „Pavyzdžiui, kartais žmonės galvoja, kad prisijungimas prie jų „Facebook“ paskyros yra bevertis, tačiau tai nėra galutinis programišių tikslas – tik priemonė pasiekti privačią informaciją arba realiai pasinaudoti svetimu vardu. Tokiu atveju, galima žala dažniau yra reputacinė. Kitais atvejais patiriama grėsmė nukentėti finansiškai. Pavyzdžiui, apsiperkant nesaugiose el. parduotuvėse suvesti mokėjimo kortelės duomenys nesunkiai gali patekti į piktadarių rankas, kurie vėliau jūsų sąskaita gali naudotis kaip išmanydami“, – paaiškina.

Taigi, ką svarbu žinoti kiekvienam, siekiančiam užtikrinti savo saugumą internete? R. Jašinskienė dalijasi patarimais, kurie padeda išlaikyti asmeninę higieną kibernetinėje erdvėje.

1. Neskubėti ir išlikti budriems. Anot „NRD Cyber Security“ informacijos analizės ekspertės, statistika rodo, kad dažniausiai programišiai siekia manipuliuoti žmogaus emocijomis ir veikia taip, kad šie patys atiduotų prisijungimus ar kitą asmeninę informaciją į piktadarių rankas.

„Dažniausiai taip nutinka dėl skubėjimo – veikdami laiko trūkumo elgiamės impulsyviai, taip ir neįvertindami pateikto masalo kritiškai. Pavyzdžiui, gavę pranešimą, neva per valandą nesuvedus reikiamų duomenų sąskaita ar paskyra bus užblokuota, puolame pateikti prašomą informaciją. Todėl vesdama mokymus klientams nuolat pabrėžiu poreikį neskubėti ir kritiškai vertinti informaciją – skirti minutę laiko pagalvoti ir pasitikrinti, ar gautas prašymas išties patikimas ir pagrįstas“, – sako R. Jašinskienė

2. Naudoti vienetinius slaptažodžius. Pasak „NRD Cyber Security“ atstovės, internete naudojami slaptažodžiai turi būti ne tik sudėtingi – susidedantys iš didžiųjų ir mažųjų raidžių, skaičių ir simbolių, bet ir vienetiniai – kiekvienoje paskyroje reikalinga naudoti vis kitą. „Elementaru – jei visur naudojate tą patį slaptažodį, ir kažkurioje vietoje jį „nulauš“, prisijungti bus galima prie visų šių jūsų turimų paskyrų“, – paaiškina.

3. Naudoti dvigubą autentifikavimą. R. Jašinskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad šiandien dvigubo autentifikavimo funkciją, kada prisijungiant prie savo paskyros prašoma ne tik įvesti slaptažodį, bet ir patvirtinti savo tapatybę iš kito įrenginio, siūlo vis daugiau interneto puslapių ir programėlių. Pasak ekspertės, tai – vienas paprasčiausiai naudojamų ir pakankamai efektyvus saugos būdas, o tais atvejais, kada siekiama apsaugoti jautrius duomenis, naudoti dvigubo autentifikavimo funkciją yra privalu.

4. Turėti skirtingus el. paštus darbui ir asmeninėms reikmėms. „Turėti vieną el. pašto adresą ir jį naudoti visiems reikalingiems prisijungimams yra labai neapdairu. Jų reikalinga turėti mažiausiai kelis. Pavyzdžiui, darbinį naudoti griežtai tik darbo reikalams, kitą naudoti oficialiems asmeninamas susirašinėjimams, (pvz., su banku, mokesčių inspekcija ir pan.) dar kitą – asmeninėms reikmėms: laisvalaikiui, pomėgiams, apsipirkimams. Tokiu būdu apribosite galimybę tapti ypač pažeidžiamu sukompromitavus vieną iš šių paskyrų“, – sako ekspertė.

5. Kritiškai vertinti prašomą prieigą prie duomenų. Anot R. Jašinskienės, neretais atvejais skirtingos programėlės iš vartotojo prašo prieigos prie įvairaus pobūdžio asmeninių duomenų, pavyzdžiui, telefono kontaktų ar nuotraukų.

„Vienais atvejais tokie prašymai atrodo pagrįsti ir suprantami, tačiau kitais kyla klausimų, kam ši informacija gali būti reikalinga. Pavyzdžiui, sutikime – matyt, tam, kad navigacijos programėlė veiktų sklandžiai, jai gana būtų žinoti jūsų lokaciją, bet ne kontaktus. Todėl svarbu kritiškai vertinti prašomos informacijos poreikį ir pagalvoti, ar tikrai norime tokia savo informacija dalintis“, – sako ekspertė.

6. Kritiškai vertinti siūlymą įsiminti mokėjimo kortelių duomenis. Ekspertės teigimu, minėta skuba neretai taip pat paskatina išsaugoti savo duomenis skirtingose interneto svetainėse. Pavyzdžiui, leisti el. parduotuvei įsiminti mokėjimo kortelės duomenis tam, kad grįžus apsipirkti kitąkart jų nebereikėtų vesti naujai. Pasak R. Jašinskienės, toks automatizavimas pats savaime nėra prastas pasirinkimas, tačiau pirmiausia svarbu kritiškai įvertinti virtualią aplinką, kurios atmintyje ketiname palikti savo duomenis, - įsitikinti, kad interneto svetainė yra patikima. Jei tinklalapis rodosi keliantis įtarimų, savo duomenų jame išsaugoti nereikėtų, dar verčiau būtų jų ten išvis nevesti.

7. Planuoti ir investuoti į kibernetinį saugumą. Galiausiai R. Jašinskienė atkreipia dėmesį, kad šiandien vis plonesnė riba darosi tarp privataus ir verslo kibernetinio saugumo. Pavyzdžiui, įsigalint nuotoliniam darbui, vis dažniau namo parsinešame darbinius kompiuterius, neretais atvejais juos naudojame ir asmeninėms reikmėms. Visa tai kelia riziką nutekėti ne tik asmeniniams, bet ir bendrovės duomenims, todėl įmonės turėtų aktyviau investuoti į kibernetinę saugą.

„Kibernetiniu saugumu verslas turėtų rūpintis nuolatos ir nuosekliai, planuojant veiksmus ir investicijas ne tik metams, bet ir penkmečiui į priekį. Užtikrinti saugumą reikalingos ne tik skirtingos technologijos, bet ir sąmoningumo, kompetencijų ugdymas, darbuotojų mokymai. Todėl aktyviai įgyvendinamos partnerystės su saugumo specialistais įgauna vis didesnę vertę“, – sako R. Jašinskienė.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Mobiliojo telefono naršyklė gerai jus pažįsta: kuri renka daugiausiai privačių duomenų?

Atliktas mobiliųjų telefonų naršyklių tyrimas rodo, kad „Google Chrome“ yra daugiausiai informacijos apie naudotoją renkanti naršyklė. Visgi ji nesidalija duomenimis su trečiosiomis šalimis, o trečdalis analizuotų mobiliųjų naršyklių, tokių kaip „Bing“, „Pi Browser“ ir „Opera“, naudojo duomenis perduoda.

Sukčiai internete kėsinasi ir į vaikus: ekspertas papasakojo, kaip apsisaugoti

Daugelis esame pratę saugoti savo pinigus nuo sukčių internete, tačiau ne kiekvienas susimąstome, kad apsaugos nuo apgavikų reikia ir mūsų vaikams. Jiems augant rizika susidurti su sukčiavimu virtualioje erdvėje tik didėja.

Ką daryti, jei tavo buvęs turi tavo slaptažodį?

Šiandien bendra paskyra – tarsi skaitmeninė santuoka, tačiau išsiskyrus ji gali virsti rimta kibernetine grėsme. Dalintis bendrų paskyrų slaptažodžiais su artimaisiais neatrodo pavojinga, iki kol informacija nenuteka ir nepakliūva į blogas rankas.

2025-05-05 17:29
Kaip sumažinti tarpus tarp piktogramų „Mac“ meniu juostoje
2025-04-16 20:23
Daugiau jokių dramų ir keistų įrašų: 7 paprasti socialinio tinklo „Facebook“ triukai
2025-04-14 17:28
Tik slaptažodžio nepakanka: apsaugos priemonė, apie kurią dažnas pamiršta
2025-04-14 08:16
Kaip „iOS 18“, „iPadOS 18“ ir „macOS Sequoia“ nurodyti pasirinktus „iCloud“ failus saugoti įrenginyje
2025-04-07 08:51
Edukacija ir tėvų įsitraukimas yra raktas į vaikų saugumą internete
2025-03-31 08:40
Kaip perkelti nuotraukas ir vaizdo įrašus iš „Google Photos“ į „iCloud Photos“
2025-03-28 08:19
SEO ateitis – optimizavimas atsakymų paieškos sistemoms (AEO)
2025-03-27 20:22
Kibernetiniai nusikaltėliai kelia grėsmę net ir vaikams: ar atlikote bent 5 juos apsaugančius veiksmus?
2025-03-27 14:36
Pavogė el. pašto paskyrą – pavogs ir duomenis
2025-03-26 08:28
El. parduotuvės – kibernetinių nusikaltėlių akiratyje: ne tik nutekina duomenis, bet ir pašalina iš „Google“ paieškos
2025-03-24 20:25
Kaip „macOS“ panaikinti failo atsisiuntimo šaltinio informaciją
2025-03-20 08:18
„Spotify” ir „Netflix” traukia ne tik milijonus vartotojų, bet ir kibernetinius nusikaltėlius: 6 patarimai, kaip apsisaugoti
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama