Europos Komisijos duomenimis, net 65 procentai 9–12 metų Lietuvos vaikų turi profilį socialiniame tinklapyje. Tai beveik dvigubai daugiau nei Europos vidurkis, o augant vaikų susidomėjimui socialiniais tinklais, vis svarbesnis tampa ir nuolatinis švietimas apie virtualios erdvės grėsmes. Apie tai, ką mažiausieji turėtų žinoti apie internetinę erdvę ir kaip joje saugiai elgtis, pataria efektyvių programinės įrangos sprendimų centro „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas.
1. Asmeninė informacija turi tokia ir likti.
Vaikams nuo mažų dienų skiepijame elementarias saugumo taisykles: nekalbėk su nepažįstamaisiais, nesėsk į nežinomą automobilį, neatskleisk kur gyveni, neik į vietas, kurių nežinai. Panašios taisyklės galioja ir internete.
Bene svarbiausia iš jų – būtinybė saugoti asmeninę ir šeimos informaciją. Vaikai turi suprasti, kad tokia informacija kaip adresas, telefono numeris, tėvų vardai ar užimamos pareigos, yra konfidenciali ir neturėtų būti atskleidžiama pašaliniams asmenims. Visiškai nesvarbu, kur ir su kuo bendraujama.
2. Geriau kokybė, o ne kiekybė.
Lygiai taip pat svarbu yra ir tai, jog vaikai saugotųsi nepažįstamų asmenų, jų nepriimtų į socialinio profilio draugų sąrašą. Vaikų pasaulyje egzistuoja niuansai apie kuriuos suaugusieji ne visada susimąsto. Kaip ir realybėje, taip ir internetinėje erdvėje, vaikas jaučia norą turėti daug draugų. Dažniausiai į socialinio profilio draugų sąrašą priimdami nepažįstamą asmenį vaikai galvoja apie padidėjusį draugų skaičių, o ne apie nepažįstamojo ketinimus bei kokia informacija taps jam pasiekiama.
3. Paieškos sistemos – bene saugiausiais būdas informacijai rasti.
Derėtų vaikams paaiškinti, jog nemažai intriguojančiai skambančių nuorodų į interneto puslapius yra potenciali grėsmė kompiuterį užkrėsti virusu. Vaikas turėtų žinoti, kad ieškant informacijos geriau pasikliauti paieškos sistemomis nei menkai pažįstamų žmonių ar net draugų siūlomomis nuorodomis.
Taip pat svarbu, jog vaikai patys neįrašinėtų programų, nesusigundytų nemokamais jų atnaujinimais. Net ir saugiai atrodančiuose puslapiuose, kurie siūlo programų atnaujinimus, gali slypėti virusai.
4. Patikrintos pramogos – saugiausios.
Gana paprastas būdas nustatyti, kokie pavojai vaikui aktualiausi – pasikalbėti su juo apie naršymo įpročius: kokius žaidimus jis mėgsta, kur bendrauja su bendramoksliais ir draugais. Jei tarp pamėgtųjų pasitaikys negirdėtų tinklalapių, verta skirti laiko ir drauge juos peržvelgti. Kartais netinkama informacija publikuojama ne pačios svetainės turinyje, o pavyzdžiui, reklaminiuose skydeliuose. Drauge peržvelgus pamėgtas virtualias vietas, galima aptarti ir tai.
5. Dviguba apsauga.
Užtikrinti saugų jaunosios kartos darbą kompiuteriu galima ir pasitelkus specialiai tam skirtą programinę įrangą. Ji suteikia daug galimybių, tačiau prieš pradedant programas naudoti visuomet verta vaikui paaiškinti, kam jos reikalingos bei kodėl buvo įdiegtos. Verta išbandyti
„Net Nanny“, „Safe Eyes“, ar „Cyber Patrol Parenting Control“.
Svarbu tai, kad programos įdiegimas būtinybės nuolat aptarti internete rastus įdomius dalykus, galimus pavojus nepanaikina.
Paieška archyve
