Naršydami internete ir įsijungę slaptajį naršymo režimą dažnai atrodo, kad esame pasislėpę ir nematomi, tačiau realybėje jis suteikia kur kas mažiau apsaugos ir privatumo nei iš tikrųjų gali atrodyti. Lukas Apynis, ESET ekspertas ir „Baltimax“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius paaiškina, kokias iš tikrųjų funkcijas atlieka slaptasis naršymo režimas.
Asociatyvi „Piaxbay“ nuotr.
Ši tema pastaraisiais metais sulaukė ir teisinio dėmesio. 2024 m. „Google“ sutiko ištrinti milijardus duomenų įrašų, susijusių su vartotojų naršymu „Chrome“ slaptuoju režimu, po kolektyvinio ieškinio Jungtinėse Valstijose. Byloje teigta, kad vartotojai galėjo būti klaidinami manydami, jog jų veikla šiame režime nėra stebima.
Kas iš tikrųjų vyksta, kai naršyklėje įjungiame „inkognito“ režimą?
Techniniu požiūriu slaptasis režimas naršyklėje sukuria laikiną naršymo aplinką. Vartotojas gali naršyti internete įprastai, tačiau naršymo istorija, slapukai, paieškos ar formose įvesti duomenys įrenginyje nėra išsaugomi.
„Naršyklė sukuria visiškai naują, izoliuotą sesiją ir atidaro atskirą langą, kuriame duomenys saugomi tik tol, kol jis atidarytas. Kai langas uždaromas, visa ši informacija iš įrenginio pašalinama“, – aiškina IT ekspertas L. Apynis.
Slaptas režimas padeda paslėpti naršymo pėdsakus nuo kitų žmonių, kurie gali naudotis tuo pačiu kompiuteriu, tačiau šio režimo galimybės dažnai suprantamos klaidingai.
Pastaruoju metu technologijų bendruomenėje vis dažniau diskutuojama apie slapto naršymo režimo ribas. Projekto „Women4Cyber Lithuania“ koordinatorė Alina Kijerul neseniai šią temą iškėlė ir socialiniame tinkle „LinkedIn“, atkreipdama dėmesį, kad vartotojai dažnai pervertina šio režimo suteikiamą anonimiškumą.
„Svarbu suprasti, kad „inkognito“ nėra privatumo sprendimas visam internetui – tai tik vienas nedidelis naršymo funkcionalumas“, – pabrėžia A. Kijerul ir pateikia vieną iš pastarųjų metų pavyzdžių.
Didžiausias mitas – tariamas anonimiškumas
Kaip aiškina L. Apynis, naršyklėje įsijungus „inkognito” režimą, vartotojo veiklą vis tiek gali matyti lankomos interneto svetainės, reklamos ir duomenų rinkimo bendrovės bei interneto paslaugų tiekėjas, o kai kuriais atvejais – ir tinklo administratoriai, pavyzdžiui, naršant per darbovietės ar viešąjį belaidį interneto ryšį. Taip yra todėl, kad slaptas naršymo režimas neslepia vartotojo IP adreso ar kitų techninių identifikavimo duomenų, todėl svetainių administratoriai gali matyti, iš kur jungiamasi, kokia naršyklė naudojama ar kokia operacinė sistema.
Be to, vis dažniau naudojamas vadinamasis naršyklės „piršto atspaudas“ (angl. browser fingerprinting), leidžiantis identifikuoti vartotoją pagal įvairius techninius parametrus.
„IP adresą mato visi serveriai, o kiti techniniai parametrai leidžia gana tiksliai atpažinti vartotoją net ir be slapukų“, – aiškina L. Apynis.
Dar vienas dažnas mitas – kad naršymas slaptu režimu apsaugo nuo sukčių laiškų, netikrų svetainių ar kenkėjiškų nuorodų. Pasak kibernetinio saugumo žinovo, ši naršyklės funkcija grėsmių internete neatpažįsta ir jų nesustabdo.
„Jei vartotojas paspaudžia sukčių nuorodą ar patenka į netikrą svetainę, pavojus išlieka lygiai toks pats, kaip naršant įprastu režimu“, – teigia jis.
Kada „inkognito“ režimas iš tikrųjų naudingas?
Nors šis režimas dažnai pervertinamas, tam tikrose situacijose jis gali būti praktiškas.
Pasak L. Apynio, slapto naršymo režimas dažniausiai naudingas keliais atvejais:
- naudojantis bendru ar viešu kompiuteriu ir siekiant nepalikti naršymo istorijos;
- kai reikia vienu metu prisijungti prie kelių paskyrų toje pačioje svetainėje;
- testuojant svetaines ar tikrinant jų veikimą be anksčiau išsaugotų slapukų;
- kai svarbu, kad naršymo duomenys nebūtų išsaugoti įrenginyje.
Kaip padidinti privatumo lygį internete?
Kaip jau supratote, jei norite daugiau privatumo internete, vien „inkognito“ režimo nepakanka. Kibernetinio saugumo žinovai L. Apynis ir A. Kijerul rekomenduoja formuoti paprastus, bet veiksmingus skaitmeninio saugumo įpročius. Pasak jų, verta atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius dalykus:
- naudoti stiprius ir skirtingus slaptažodžius skirtingoms paskyroms;
- įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą (2FA);
- kritiškai vertinti gautas nuorodas ir el. laiškus;
- apdairiai dalytis asmenine informacija internete.
Be to, kai kuriais atvejais papildomą privatumo sluoksnį gali suteikti ir VPN technologija, kuri užšifruoja interneto ryšį ir gali paslėpti vartotojo IP adresą nuo lankomų svetainių.
