Vilniaus kriminalistai išardė didelės apimties SIM „spiečių“, naudotą automatizuotai apgaulingai veiklai internete. Policijos duomenimis, operacijos metu sulaikyti du asmenys, rasta apie 75 tūkst. įvairių šalių operatorių SIM kortelių, beveik 200 SIM BOX įrenginių ir apie 100 kompiuterių. Tyrimas pradėtas gavus ryšių reguliavimo tarnybos pranešimą apie įtartiną išankstinio mokėjimo kortelių aktyvumą sostinėje.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Ekspertai teigia, kad tokio pobūdžio tinklai – ne vien telekomunikacijų problema. SIM „fermos“ dažnai naudojamos netikrų paskyrų kūrimui, šlamšto siuntimui, finansinėms apgaulėms ir kibernetinėms atakoms, pasitelkiant realius, patikrintus telefono numerius.
„Sukčiai visada randa būdų – nesvarbu, ar tai būtų eSIM, ar fizinės SIM kortelės, griežti KYC (liet. pažink savo klientą) reikalavimai ar net telekomunikacijų įmonės, turinčios dideles kovos su šlamštu ir sukčiavimu komandas. Kol egzistuoja ekonominė paskata, visada atsiras norinčių apeiti sistemą. Pagrindinis sprendimas – panaikinti lengvo uždarbio galimybę: nėra paskatos, nėra ir priežasties piktnaudžiauti. SIM „fermos“ nėra vien telekomunikacijų problema – vartotojai vis dar turi paspausti kenkėjiškas nuorodas, pasidalinti savo duomenimis ar pervesti pinigus ten, kur neturėtų, kad sukčiai galėtų veikti. Mes visi, kiekvienas skaitmeninės ekosistemos sluoksnis – nuo platformų iki vartotojų – turime prisiimti atsakomybę ir užkirsti kelią sukčiams“, – teigia Vykintas Maknickas, „Saily“ generalinis direktorius.
Maknickas pabrėžia, kad nors policijos veiksmai rodo efektyvų institucijų bendradarbiavimą, problema neišsispręs vien techninėmis priemonėmis. Sukčiavimas remiasi pelno siekiu, todėl būtina mažinti finansinę naudą, kurią nusikalstami tinklai gauna iš savo veiklos.
Kaip apsisaugoti nuo sukčiavimo?
Ekspertai primena, kad net ir pažangiausios technologijos neapsaugos, jei patys vartotojai nebus atsargūs. Štai keli būdai, kaip sumažinti riziką:
- Neatskleiskite asmeninės informacijos – niekada neveskite prisijungimo duomenų ar mokėjimo informacijos per neaiškias nuorodas, gautas SMS ar el. paštu.
- Kritiškai įvertinkite skubos prašymus – jei žinutėje ar skambutyje jus spaudžia veikti iš karto, tai dažniausiai yra įtartina.
- Patikrinkite siuntėją – net jei numeris atrodo pažįstamas, sukčiai gali naudoti netikrus ar suklastotus kontaktus.
- Naudokite saugias ryšio priemones – keliaujant ar jungiantis prie viešų tinklų, rinkitės patikimus VPN ar eSIM paslaugų teikėjus, užtikrinančius šifruotą ryšį.
- Praneškite apie įtartiną veiklą – jei įtariate sukčiavimą, informuokite savo banką, policiją ar kitą atitinkamą instituciją.
Tik bendras institucijų, verslo ir visuomenės atsakomybės jausmas gali sustabdyti tokio tipo nusikalstamas schemas ir užtikrinti, kad skaitmeninė erdvė išliktų saugi visiems.
