Šių metų sausio 9-ąją pilnametystę šventė populiariausias pasaulyje išmanusis telefonas „iPhone“ – pirmą kartą viešai šis įrenginys buvo pristatytas dar 2007-aisiais. Tuomet turbūt ne visi suprato, kokią reikšmę išmanieji įrenginiai turės mūsų gyvenimuose, tačiau nūdieną vienas priekinėje džinsų kišenėje telpantis ekranas atlieka tai, kam anksčiau reikėjo visos kuprinės atskirų įrenginių: fotografuoja, skambina, linksmina, leidžia mokytis ir dirbti, keliauti ir nepasiklysti nepažįstamoje vietovėje. Tiesa, išmanieji telefonai vis dar negali nepriekaištingai atlikti visų darbų – juk ir šveicarišku peiliu būtų sunku nupjauti medį.
„Shutterstock“ nuotr.
Stiprus ryšys – ne visur
Nors devyniasdešimt devynis kartus iš šimto išmaniajame telefone esančios navigacijos sistemos, mokant tinkamai ja naudotis, visiškai pakanka, kai kuriais atvejais visgi reikalingi atskiri navigacijos įtaisai. Tiems, kas mėgsta išvykas į gamtą keturračiais, motociklais ar net ilgus žygius į miško gilumą pėsčiomis, vertėtų pagalvoti apie papildomą globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) imtuvą.
„Motorider“ salono pardavimo vadybininkas ir profesionalus keturračių lenktynininkas Adomas Gančierius pasakoja, kad tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o ypač kalnuotuose regionuose, pasitaiko zonų, kur ryšys itin prastas ir vietai nustatyti telefone esančių antenų jau nebepakanka.
„Didžioji dalis imtuvų turi GLONASS sekimą ir net sunkiausiai pasiekiamuose taškuose palaiko GPS signalą. Pavyzdžiui, kalnuose, kur nėra jokio ryšio, turint GPS imtuvą visada matysi kelią ar jo projekciją“, – dėsto pašnekovas.
Specialiai bekelei skirtuose navigacijos įrenginiuose, tokiuose kaip „Garmin Montana 610“, montuojamos labai jautrios GPS ir GLONASS antenos, palaikančios EGNOS (Europos geostacionarinio navigacijos tinklo sistemą). Dėl šios aviacijai sukurtos itin tikslios sistemos šie įrenginiai bet kurioje vietoje gali rodyti ypač tikslią, iki metro paklaidos buvimo vietą.
Išmanieji telefonai nesukurti laužymui
A. Gančierius pažymi, kad signalo stiprumas yra vienas iš esminių, bet ne vienintelis tokių įrenginių pranašumas prieš išmaniuosius telefonus – keliaujant keturračiais dažnai tenka įveikti nepaprastai sudėtingas vietoves, o technika patiria ne tik drėgmės ir purvo, bet ir vibracijų bei smūgių poveikį.
Net važinėjant asfaltu ir tvirtinant išmaniuosius telefonus specialiais, vibracijas mažinančiais priedais, dažnai pasitaiko objektyvų stabilizavimo sistemos gedimų, kurių telefonų gamintojai netvarko nemokamai pagal garantiją.
„Bekelės navigacijos stiprybė ta, kad ji atspari vandeniui, smūgiams bei purvui. Ji turi pastovų veikimą užtikrinantį įkroviklį, vandeniui atsparų įkroviklį, taip pat vidines baterijas, kurios irgi atlaiko visą dieną, o ekranai veikia ir su šlapiomis pirštinėmis“, – vardina ekspertas ir užsimena, jog telefonai tikrai dažnai naudojami vietai nustatyti, tačiau jie nėra atsparūs smūgiams, vandeniui, šalčiui.
Taip pat A. Gančierius sako, kad nereikia pamiršti ir pagrindinės išmaniųjų telefonų funkcijos, kuri gali būti gyvybiškai svarbi užstrigus ar pasiklydus, – skambinti. Tad, turint omenyje šių įrenginių trapumą tam tikromis sąlygomis, geriau juos laikyti saugioje kišenėje.
Žinoma, rinkoje galima rasti ir smūgiams bei dulkėms atsparių išmaniųjų telefonų, tačiau dažniausiai jie nepasižymi itin pažangiomis techninėmis savybėmis, tad, nors ir gali atlaikyti bekelės išbandymą fiziškai, gali būti, jog lemtingą akimirką paves programinė įranga.
Ypač detalūs žemėlapiai
„CFMoto“ keturračiais prekiaujančiame „Motorider“ salone pardavinėjami navigacijos įrenginiai taip pat pasižymi daugiasluoksniais, itin detaliais žemėlapiais. Visai kas kita – populiariausios telefone naudojamos programėlės, tokios kaip „Google Maps“ ar „Waze“, jos rodo tik pagrindinius, lengvai akimi matomus kelius. Specialiai tam sukurti įrenginiai atvaizduoja gerokai daugiau informacijos.
„Bekelės žemėlapiai dažniausiai labai detalūs, juose būna pažymėti upeliai, jų gylis, kalnų aukštis, net prieš 20–30 metų veikę keliai. Žinoma, minėtuose specialiuose žemėlapiuose parodyti ir įprasti keliai, tad jie gali būti naudojama kaip normali, kasdienė navigacijos priemonė“, – pasakoja A. Gančierius.
Tiesa, kiek detalesnius žemėlapius išmaniajame telefone galima išvysti naudojant tokias programėles kaip „maps.me“ ar „OsmAnd Maps“ – tik jos paprastai yra mokamos, o tikslumas priklausys nuo turimo įrenginio antenų stiprumo ir vietovės, kurioje tenka naviguoti.
Ekspertas primena, kad svarbu įvertinti savo kelionės tikslą ir sudėtingumą, o tinkamai pasirinktą įrenginį reikėtų vertinti ne tik iš finansinės, tačiau ir iš saugumo bei kelionės sėkmės kampo – net ir lietuviškas miškas gali pasirodyti painesnis, nei galima įsivaizduoti. Kartais iki sėkmingos istorijos baigties gali prireikti vos vieno skambučio, tačiau prisiskambinti neveikiančiu telefonu nepavyks.
Paieška archyve
