Sename pastate lankytojui galvą susukęs nuodingas pelėsis ar jame metų metus besivaidenantis poltergeistas? Itin žemo dažnio garsas, o gal baimę sėjanti šmėkla? Viliojančiai baugi Helovino dvasia suabejoti savo nuomone gali priversti net ir didžiausią vaiduoklių skeptiką. Juo labiau, kai pasitelkus tinkamus įrankius, juos fiksuoti gali kone kiekvienas šiuolaikinis išmanusis.
„Vaiduoklių reiškinio ištakos siekia neatmenamus amžius, tačiau paradoksalu, kad vystantis mokslo pažangai tikėjimas jais tik sustiprėjo. Tai netgi byloja iškalbinga statistika – prieš penkerius metus Jungtinėje Karalystėje atlikta apklausa nustatė, kad trečdalis visuomenės iki šiol tiki paranormaliais reiškiniais. Kad ir kurią pusę palaikytumėte, per šį Heloviną bent jau minutei patikėti šmėklomis galėsite priversti ir savo draugus. Tokį pokštą ar proginę socialinių tinklų istoriją padės sukurti keletas nesudėtingų programėlių, kurios leis vaiduoklių atvaizdus įklijuoti į bet kurią nuotrauką“, – sako „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.
Vaiduoklius fiksavo jau pirmieji fotografai
Pasak S. Tilindžio, tam tikra prasme už vaiduoklių reiškinio išpopuliarinimą turėtume dėkoti fotografijos meno ir technologijų atsiradimui. XIX a. viduryje daug fotografų eksperimentavo su naujai atrastomis šio amato naujovėmis, tokiomis kaip stereoskopinės nuotraukos ir dviguba ekspozicija, ir kai kurie jų netruko pastebėti, kad iš to galima lengvai pasipelnyti.
„Istoriškai dvasių fotografijos pradininku laikomas amerikietis Viljamas Mumleris, pirmą nuotrauką užfiksavęs septintajame XIX a. dešimtmetyje. Kadro autorius tuomet teigė, kad jame matomas jo mirusio pusbrolio vaiduoklis. Nuotrauka buvo tokia įtikinama, jog tuometiniai ekspertai niekaip negalėjo įžiūrėti apgaulės, tad po daug gyvybių nusinešusio Jungtinių Valstijų pilietinio karo V. Mumleris išvystė sėkmingą verslą – fotografavo gyvuosius su neva jų mirusių artimųjų šmėklomis“, – vaiduoklių fotografijos istoriją pasakoja pašnekovas.
Spėjama, jog sumanus verslininkas tokį makabrišką rezultatą išgaudavo iš anksto pasiruošęs teigiamą stiklo plokštelę, ant kurios būdavo uždėta mirusiojo nuotrauka. Ši plokštelė būdavo įdedama į fotoaparatą priešais tokią pačią, tik nenaudotą plokštelę, kuri būdavo panaudojama kliento fotografijai. Dvigubos ekspozicijos metodas leisdavo vienoje nuotraukoje užfiksuoti ne tik užsakovą, bet ir vaiduoklį primenantį jo mirusį artimąjį. Šia apgavyste patikėjo net gedinti šešioliktojo JAV prezidento žmona Mary Lincoln, kurios nuotraukoje Mumleris sugebėjo įamžinti iš nugaros stovintį ir ją už pečių laikantį A. Lincolno vaiduoklį.
Kadangi iki šiol nėra aiškių įrodymų, kad V. Mumleris naudojo dvigubos ekspozicijos techniką, egzistuoja nemažai tikinčių, jog jis iš tiesų turėjo ypatingų galių užfiksuoti paprastam žmogui nematomą dvasių pasaulį. Tiesa, įtarimų kilo dar ir jo gyvenamuoju laikotarpiu – V. Mumleris ne kartą buvo kaltinamas sukčiavimu ir dėl to netgi paduotas į teismą.
Vaiduoklius šiais laikais gali fotografuoti kiekvienas
Kita vertus, „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas atskleidžia, kad vaiduokliai nuotraukose nėra tik praeities reliktas – juos kai kada įamžinti gali ir šiuolaikinės skaitmeninės kameros. Dažniausia tokio paslaptingo efekto priežastis – optiniai artefaktai, atsirandantys dėl įprasto modernios foto technikos veikimo.
„Kitaip nei fotojuostas naudojantys analoginiai fotoaparatai, išmanieji telefonai ir kitos modernios kameros nuotrauką fiksuoja dalimis – panašiai, kaip per popieriaus lapą judantis skaneris. Tai kur kas lėtesnis procesas, ypač tamsesnėse nuotraukos dalyse, kuriose kameros jutikliui prireikia daugiau laiko įrašyti vaizdo detales. Tad jeigu šio proceso metu kažkas nuotraukoje sugeba greitai sujudėti, kadras gali tapti iškraipytas ir, esant tam tikram apšvietimui bei susiklosčius palankioms aplinkybėms, turėti vaiduoklį primenantį defektą“, – aiškina specialistas.
Laimė, šiais laikais vartotojams vargti, bandant išnaudoti dabartinių kamerų trūkumus vaiduoklių fotografijai, nebereikia – kur kas paprasčiau pasitelkti tam skirtas programėles. Pavyzdžiui, „Android“ platformai skirta ir 10 milijonų atsisiuntimų „Google Play“ parduotuvėje turinti „Ghost in Photo Prank – Ghost S“ leidžia iš įrenginio galerijos pasirinkti bet kokią nuotrauką ir į ją įklijuoti iš specialaus meniu pasirinktą šmėklą. Kai kurios jų formos yra klasikinės, pavyzdžiui, skaisčią baltos spalvos suknelę dėvinti mergaitė, o kitos – labiau šiuolaikinės, tokios kaip zombiai iš siaubo filmų. „Apple“ įrenginių turėtojai panašų rezultatą išgauti gali iš „App Store“ įsidiegę „Ghost in Photo – Scary Pranks“ aplikaciją.
Siekiant kuo įtikinamesnio rezultato, vartotojui leidžiama reguliuoti vaiduoklio dydį, kryptį ir tai, kiek persimato jo atvaizdas. O kad būtų dar paprasčiau, programėlė turi net specialią kameros funkciją, su kuria iš karto galima fiksuoti vaiduokliškas Helovino akimirkas. Tiesa, kad toks kūrinys gautųsi kuo geriau, S. Tilindis pataria teisingai parinkti ir pačią sceną – geriausiai tinka tamsus paros metas, laiptai ar kita panaši vieta bei baltai juodas filtras. Taip pat rekomenduojama, kad vaiduoklis būtų kaip įmanoma labiau permatomas.
Paieška archyve
