Pastaraisiais metais kenkėjiškų programėlių (angl. malware) skaičius sparčiai auga, o kartu daugėja ir mažiau pavojingų, tačiau itin erzinančių reklaminių programėlių (angl. adware). Nors šios kategorijos dažnai painiojamos, jų poveikis skiriasi – reklaminės programėlės paprastai užverčia vartotoją reklamomis ir generuoja pajamas jų kūrėjams, o kenkėjiškos programėlės gali veikti gerokai pavojingiau: stebėti vartotojo veiklą, rinkti asmens duomenis ar net perimti dalį įrenginio funkcijų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
JAV kibernetinio saugumo bendrovės „Zscaler“ tyrimo duomenimis, 2025 m. šimtai pavojingų programėlių pasiekė dešimtis milijonų „Android“ vartotojų, o reklaminės programėlės sudarė apie 69 proc. visų aptiktų grėsmių. Ekspertai įspėja, kad dalis tokių programėlių vis dar patenka net į oficialias programėlių parduotuves ir gali veikti nepastebimai.
Pasak „Tele2“ inovacijų eksperto Arnoldo Lukošiaus, vartotojai dažnai neįvertina, kad net parsisiųsta paprasta programėlė gali sukelti nemalonių pasekmių.
„Dalis programėlių iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai nekaltos – jos žada paprastą funkciją, tačiau realybėje gali veikti visai kitaip. Vienos užverčia vartotoją reklamomis, kitos renka duomenis ar net stebi jūsų veiklą telefone. Problema ta, kad šie procesai dažnai vyksta nepastebimai, todėl žmonės ilgą laiką nesupranta, kas iš tikrųjų vyksta jų įrenginyje“, – sako A. Lukošius.
Kas vyksta telefone, atsisiuntus nepatikimą programėlę?
Kartais pirmieji požymiai pasirodo gana greitai – telefone pradeda rodytis neįprastos reklamos, sulėtėja įrenginio veikimas ar net pasikeičia nustatymai. Vis dėlto nemaža dalis kenkėjiškų programėlių veikia nepastebimai.
Ekspertas įspėja, jog dažniausiai tokiais atvejais susiduriama su reklaminėmis programėlėmis, kurios iš pažiūros atrodo kaip paprasti kasdieniai įrankiai.
„Reklaminio tipo programėlės dažnai atrodo įprastai: tai gali būti žibintuvėliai, žaidimai ar kitos paprastos kasdienės funkcijos. Jas atsisiuntus, reklamos pradeda rodytis ne tik pačioje programėlėje, bet ir kitose telefono funkcijose. Tuo metu kenkėjiškos programėlės veikia tyliau – gali rinkti duomenis ar stebėti veiklą vartotojui to net neįtariant“, – teigia „Tele2“ inovacijų ekspertas.
Tokios programėlės gali ne tik trikdyti įrenginio veikimą ar trumpinti baterijos veikimo laiką, bet ir rinkti asmeninę informaciją, sekti naršymo įpročius ar net inicijuoti mokėjimus, vartotojui to nepastebint. Kai kuriais atvejais jos gali atsisiųsti ir papildomą kenkėjišką turinį, taip dar labiau padidindamos riziką.
Įspėjamieji signalai, kurių nereikėtų ignoruoti
Visgi, tam tikri požymiai gali padėti atpažinti kenkėjiškas programėles. Įtarimų turėtų kelti situacijos, kai paprasta programėlė prašo prieigos prie kontaktų, žinučių ar kameros. Taip pat verta atkreipti dėmesį į neigiamus ar įtartinus atsiliepimus, neįprastą atsisiuntimų ir įvertinimų santykį ar atvejus, kai reklamos pradeda rodytis net nenaudojant programėlės.
Anot eksperto, vartotojai dažnai ignoruoja šiuos signalus, nes programėlės iš pirmo žvilgsnio atrodo patikimos.
„Dažnai pasitikima tuo, kas atrodo populiaru ar turi gerus įvertinimus, tačiau tai ne visada reiškia, kad programėlė yra saugi. Kenkėjiškos programėlės gali būti sukurtos taip, kad atrodytų patikimai ir kuo ilgiau išliktų nepastebėtos“, – sako A. Lukošius.
Ką daryti, jei programėlė kelia įtarimų?
Pastebėjus neįprastą telefono veikimą, svarbiausia reaguoti nedelsiant. Rekomenduojama pašalinti įtartiną programėlę, peržiūrėti suteiktus leidimus ir įsitikinti, kad įrenginyje įdiegta naujausia operacinės sistemos versija. Taip pat svarbu atsisiųsti programėles tik iš oficialių šaltinių ir vengti neaiškių nuorodų.
Vis dėlto, pasak A. Lukošiaus, vien programėlių atsisiuntimas iš oficialios parduotuvės dar negarantuoja visiško saugumo.
„Vartotojai dažnai galvoja, kad jei programėlė yra oficialioje parduotuvėje, ji jau yra patikrinta ir saugi. Tačiau realybėje dalis kenkėjiškų programėlių ten patenka ir būna pašalinamos tik vėliau. Todėl svarbiausia – kritiškai vertinti, ką atsisiunčiame, ir nepasitikėti vien išoriniu programėlės patrauklumu“, – sako ekspertas.
Svarbiausia – vartotojo budrumas
„Tele2“ inovacijų ekspertas taip pat primena, kad papildomos apsaugos priemonės gali padėti sumažinti dalį grėsmių dar prieš joms pasiekiant vartotojo telefoną. Svarbiausias saugumo elementas yra paties vartotojo pasirinkimai.
„Net ir turint įvairius apsaugos sprendimus, daug kas priklauso nuo to, ką patys atsisiunčiame. Jei programėlė kelia bent menkiausių abejonių – geriau jos vengti. Dažniausiai problemų galima išvengti laikantis paprastų principų – atkreipiant dėmesį į programėlių prašomus leidimus ir reguliariai atnaujinant programinę įrangą telefone“, – priduria A. Lukošius.
Jis priduria, kad šiandien grėsmių yra tiek daug, kad vienos apsaugos dažnai nepakanka: „Rekomenduojama naudoti kelis sluoksnius: antivirusinę programą, nuolat atnaujinti įrenginį, tikrinti jį per saugumo tvarkyklę ir pasitelkti operatoriaus interneto apsaugą. Ji gali identifikuoti kenkėjiškus domenus, įspėti apie pavojingas nuorodas dar prieš jas atidarant ir padėti aptikti įtartiną programėlių veiklą.“
