Internetas lėktuve – keleivių itin vertinama paslauga: tai galimybė dirbti, bendrauti ar pramogauti esant 10 kilometrų aukštyje. Tačiau kartu su patogumu kyla ir klausimas – ar viešasis „Wi-Fi“ ore iš tiesų saugus, ar tai tik dar vienas atviras tinklas su tomis pačiomis rizikomis?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pagrindinė rizika – vartotojo elgesys
Nors internetas lėktuve – itin patraukli paslauga, budrumo nereikėtų pamiršti. Pasak „Baltimax“ vyresniojo kibernetinio saugumo inžinieriaus ir ESET specialisto Luko Apynio, naudojantis bet kuriuo viešuoju „Wi-Fi“ tinklu svarbu suprasti, kad tuo pačiu ryšiu dalijasi daug žmonių, rašoma „Baltimax“ pranešime žiniasklaidai.
„Pagrindinė rizika kyla ne dėl paties interneto, o dėl to, kaip ir kam jis naudojamas. Pavyzdžiui, programišiai gali sukurti panašiu vardu pavadintą netikrą tinklą ir bandyti surinkti prisijungusių naudotojų duomenis“, – aiškina jis.
Tarptautinėje praktikoje jau yra užfiksuota pavienių, bet realių atvejų, kai buvo kuriami netikri „Wi-Fi“ tinklai tiek oro uostuose, tiek skrydžių metu, siekiant apgauti keleivius ir perimti jų duomenis.
Tokios atakos galimos bet kur – tiek kavinėje, tiek oro uoste, taip pat ir lėktuve, todėl pirmiausia visada svarbu įsitikinti, kad jungiamasi prie oficialaus oro linijų tinklo.
Ar internetas lėktuve saugesnis?
Anot L. Apynio, naudojant modernius sprendimus, tokius kaip „Starlink“, ryšys yra techniškai pažangus ir stabilus. Skirtingai nei daugelyje viešų vietų, orlaivyje tinklą centralizuotai valdo pačios oro linijos, todėl keleiviai jungiasi prie vieno oficialaus prieigos taško.
Kaip aiškina Latvijos oro linijų „airBaltic“ atstovai, orlaivio „Wi-Fi“ tinklas turi ribotą veikimo zoną, todėl bandymai jį trikdyti dažniausiai būtų įmanomi tik iš paties orlaivio vidaus arba būnant visai šalia jo. Dėl to ši aplinka yra kiek saugesnė ir labiau kontroliuojama nei, pavyzdžiui, atviri tinklai kavinėse.
Minėta bendrovė šią paslaugą pradėjo siūlyti pernai metų vasarį. Pasak bendrovės korporatyvinės komunikacijos atstovų, internetas orlaivyje veikia kaip viešasis „Wi-Fi“ prieigos taškas. Nors tinklo lygmens apsaugos priemonės yra įdiegtos, pats ryšys išlieka atviras, todėl duomenų saugumas pirmiausia priklauso nuo keleivio naudojamų šifruotų paslaugų ir įrenginio apsaugos.
Vidutiniškai vieno šios bendrovės skrydžio metu prie tinklo prisijungia apie 89 įrenginius.
Kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis rekomenduoja skrydžio metu internetu naudotis įprastoms veikloms – naršyti, skaityti naujienas, dirbti su dokumentais ar bendrauti, tačiau reikėtų vengti jungtis prie itin jautrių sistemų ar atlikti svarbias finansines operacijas be papildomos apsaugos.
Latvijos skrydžių bendrovė nurodo, kad iki šiol jų skrydžiuose nėra fiksuota bandymų kurti netikrus tinklus ar kitaip piktnaudžiauti interneto paslauga, taip pat nėra gauta keleivių pranešimų apie įtartinus tinklus ar saugumo incidentus skrydžio metu.
Papildomam saugumui – paprasti sprendimai
Net ir esant kontroliuojamai aplinkai, papildomos apsaugos priemonės išlieka svarbios. Norint apsaugoti savo informaciją, kibernetinio saugumo ekspertas kelionėse rekomenduoja naudoti VPN (angl. Virtual Private Network – virtualų privatų tinklą), kuris užšifruoja duomenų srautą ir sukuria papildomą apsaugos sluoksnį.
„VPN yra paprastas būdas padidinti skaitmeninį saugumą ir jaustis ramiau naudojantis bet kuriuo viešuoju tinklu“, – teigia L. Apynis.
Latvijos skrydžio bendrovės atstovai taip pat pataria rinktis HTTPS protokolą naudojančias svetaines, neignoruoti naršyklės saugumo įspėjimų, įjungti kelių veiksnių autentifikavimą ir dar prieš skrydį atnaujinti įrenginių programinę įrangą.
Dažniausios klaidos keliaujant
IT eksperto teigimu, dalis keliautojų vis dar mano, kad trumpas prisijungimas prie interneto nieko blogo nepadarys. Tačiau net ir kelių minučių neatsargumas gali atverti kelią duomenų nutekėjimui ar paskyrų perėmimui.
Norint sumažinti riziką, rekomenduojama laikytis kelių pagrindinių principų:
- prieš kelionę atnaujinti operacinę sistemą ir programas;
- naudoti stiprius, unikalius slaptažodžius ir slaptažodžių tvarkykles;
- įjungti kelių veiksnių autentifikaciją svarbiausioms paskyroms;
- vengti automatinio prisijungimo prie nepažįstamų tinklų;
- nesisiųsti failų iš neaiškių šaltinių ir stebėti saugumo įspėjimus;
- naudojantis skirtingais tinklais, nuosekliai taikyti tas pačias apsaugos priemones.
„Skaitmeninis saugumas kelionėse prasideda dar prieš įlipant į lėktuvą. Paprasti įpročiai ir papildomos apsaugos priemonės leidžia ramiai dirbti ar ilsėtis net ir skrendant“, – reziumuoja L. Apynis.
