Internetas šiuolaikiniam jaunimui suteikia beribes galimybes saviraiškai, tačiau vos už kelių paspaudimų slypi rizika – nuo patyčių iki tapatybės vagysčių, nuo nutekintų nuotraukų iki manipuliacijų, kurios gali skaudžiai paveikti jauną žmogų. Kaip tėvai gali padėti savo vaikams išlikti saugiems skaitmeniniame pasaulyje?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Spalio 10-ąją minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena, o Lietuvoje jau penktus metus iš eilės „Jaunimo linija“ kviečia šią dieną paminėti kartu.
„Žalia šviesa gyvenimui“ – tai „Jaunimo linijos“ inicijuota nacionalinė akcija, kurios tikslas – paskatinti visuomenę drąsiau kalbėti apie emocinę savijautą ir mažinti psichikos sveikatos stigmas. Šiemet prie iniciatyvos prisijungia kibernetinio saugumo ekspertai „Baltimax“ – ESET partneriai Lietuvoje.
Specialistai kviečia atkreipti dėmesį į jaunų žmonių emocinę sveikatą internetinėje erdvėje, kalbėti apie tai, su kokiais iššūkiais ir rizikomis jie susiduria skaitmeniniame pasaulyje, bei primena, kad saugi aplinka internete yra svarbi emocinės gerovės dalis.
Saviraiška susitinka su rizika
Socialiniai tinklai jaunam žmogui gali būti ir saviraiškos erdvė, ir rizikų laukas, kuriame kiekvienas paspaudimas palieka pėdsaką. Pavogti duomenys, netikri profiliai ar įžeidžiantys komentarai – tai virtualūs pavojai, galintys neigiamai paveikti paauglio savivertę ir emocinę sveikatą.
Vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius Lukas Apynis įspėja, kad kitoje ekrano pusėje, už tikroviškai atrodančių bendraamžių nuotraukų, gali slėptis net automatizuoti botai, renkantys duomenis, kurie vėliau gali būti panaudoti šantažui, manipuliacijai ar net finansiniams sukčiavimams.
Pasak „Jaunimo linijos“ Klaipėdos padalinio vadovės, psichologės Ievos Plauškutės, skaitmeninė erdvė jaunam žmogui tapo natūralia kasdienybės dalimi, kurioje jis ne tik bendrauja, bet ir ieško būdų, kaip pateikti save.
Vis dėlto skaitmeninėje erdvėje vis sunkiau atskirti, kas yra tikra. Paaugliai, stebėdami šį patobulintą pasaulį, jaučia spaudimą atitikti dirbtinius standartus. Būtent čia kyla pavojus, kai noras patikti, pritapti ar atrodyti tobulai verčia dalintis daugiau, nei reikėtų. Kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis pabrėžia, kad nuotraukas į internetą reikėtų kelti apgalvotai.
„Jaunimui internete didžiausia grėsmė – kibernetinės patyčios, tapatybės vagystės ir duomenų nutekinimai, ypač per socialinius tinklus ar žaidimų portalus. Dalintis asmenine informacija ar nuotraukomis gali būti pavojinga, nes tokie duomenys gali būti nukopijuoti, nutekinti bei panaudoti neteisėtoms veikoms“, – teigia jis.
Socialiniai tinklai renka informaciją per naršymo istoriją, įrašus ir net veido atpažinimo technologijas. Dauguma paauglių net nesuvokia, kokio masto duomenys apie juos kaupiami. Vienas neapgalvotas įrašas – ir internete jis gali likti visam laikui.
Tarp patiktukų ir savivertės
Nors socialiniai tinklai gali būti puiki erdvė saviraiškai, jie gali tapti ir spąstais, kenkiančiais jauno žmogaus savivertei. Psichologė pastebi, kad viskas priklauso nuo to, kiek svarbos žmogus teikia savo įvaizdžiui socialiniuose tinkluose.
„Vieniems skaitmeninis įvaizdis beveik neturi reikšmės, o kitiems – tai svarbiausia įvertinimo erdvė. Menkas „patiktukų“ skaičius, šiurkštūs komentarai ar asmeninės žinutės neretai skaudžiai paliečia jauno žmogaus savivertę, sukelia atskirtį“, – sako I. Plauškutė.
Be to, vis dažniau kalbama ir apie FOMO (angl. fear of missing out) – baimę kažką praleisti. Stebėdami kitų demonstruojamas įspūdingas akimirkas, jauni žmonės ima lyginti save ir manyti, kad jų gyvenimas nėra toks įdomus ar vertingas.
„Tai gali kelti vienišumą ir žemą savivertę. Prie to prisideda ir skaitmeninis nuovargis. Nuolatinis buvimas prisijungus, poreikis greitai atsakyti, perskaityti viską, kas vyksta. Tai apsunkina gebėjimą atsirinkti, kas yra tikra, o kas tėra iliuzija“, – dėsto psichologė.
Prie pavojų savivertei internete prisideda ir patyčios. Internete jos įgauna kitokią formą – tampa sunkiau pastebimos, bet skaudesnės. I. Plauškutė teigia, kad virtualios patyčios – viena dažniausių temų, kurią jauni žmonės aptaria su specialistais.
Jai pritaria ir kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis, akcentuodamas, kad internete ribos tarp žaidimo ir realaus įžeidimo dažnai išnyksta. Virtualioje erdvėje dingsta natūralus socialinis barjeras – tai, ką realybėje sustabdytų gėdos ar empatijos jausmas, internete tampa paprasta parašyti, paspausti ar išsiųsti. Dėl to vaikai ir paaugliai gali tapti ne tik aukomis, bet ir patyčių dalyviais.
„Virtualioje erdvėje žmonės jaučiasi drąsesni, nes nejaučia tiesioginės atsakomybės. Vienas neapgalvotas komentaras ar pasidalyta nuotrauka gali sukelti laviną reakcijų, o žodžiai internete skaudina ne mažiau nei realybėje“, – sako jis.
Netikri profiliai ir nutekintos nuotraukos
Pasak „Baltimax“ vyresniojo kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET specialisto L. Apynio, viena didžiausių šiandienos grėsmių internete – netikros tapatybės ir asmeninių duomenų nutekėjimas.
„Vaikai ir paaugliai dažnai pasitiki bendraamžiais, dalijasi nuotraukomis ar asmenine informacija su tais, kuriuos vos pažįsta. Tačiau internete neįmanoma būti tikriems, kas slepiasi kitoje ekrano pusėje. Už tariamo draugo profilio gali slypėti žmogus su visai kitais ketinimais ar net dirbtinio intelekto botas, renkantis duomenis, – sako kibernetinio saugumo ekspertas ir pabrėžia, kad viena dažniausių klaidų internete – per didelis atvirumas. – Asmeninės nuotraukos, intymios žinutės ar net paprasta informacija apie mokyklą, būrelius ar pomėgius gali tapti įrankiu manipuliacijai. Reikia būti itin atsargiems dalinantis asmenine informacija internete, net jei atrodo, kad tai patikimas draugas ar bendraklasis.”
Nutekintos nuotraukos internete gali tapti pavojingu įrankiu – jos dažnai panaudojamos šantažui ar manipuliacijai. Nuotraukos gali būti perdirbtos, įkeltos į netikrus profilius ar ištrauktos iš konteksto, siekiant apgauti ar pažeminti žmogų. Sukčiai neretai kuria fiktyvias paskyras, apsimesdami kitu asmeniu, ir tokiu būdu bando išvilioti pinigus, asmeninius duomenis ar platinti kenksmingas nuorodas.
Todėl kibernetinio saugumo ekspertas ragina tėvus ir mokytojus edukuoti vaikus apie skaitmeninį pėdsaką – kiekvienas įkėlimas, pasidalijimas ar net trumpalaikė istorija socialiniuose tinkluose išlieka.
Tėvų vaidmuo – ne kontroliuoti, o suprasti
Tiek psichologė I. Plauškutė, tiek kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis sutaria – norint vaikus apsaugoti nuo pavojų internete svarbiausia ne drausti, o kalbėtis.
„Paprastas klausimas ir nuoširdus domėjimasis gali padaryti stebėtinai daug“, – sako I. Plauškutė.
„Vaikui nereikia kontrolės programų ar griežtų taisyklių – jam reikia saugios erdvės kalbėtis. Tėvai turėtų patys domėtis, kaip veikia socialiniai tinklai, kokie pavojai slypi, ir apie tai kalbėtis be kaltinimų. Tik tada jaunas žmogus drįs pasakyti, jei kažkas nutiks”, – priduria L. Apynis.
Norint išlaikyti sveiką santykį su internetu, verta nepamiršti ir realaus pasaulio – laiko su draugais, pomėgių, sporto ar pasivaikščiojimų gamtoje. „Kiekvienas jaunas žmogus turi savo būdus, bet svarbiausia – nepamiršti gyventi čia ir dabar. Ir nuolat sau priminti: internete visi rodo tik dalį savo gyvenimo – tą, kurią nori parodyti kitiems,“ – reziumuoja I. Plauškutė.
