Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose daugėja puslapių, kurie apsimeta žinomais prekių ženklais ir siūlo vartotojams neįprastai dideles nuolaidas. Vieną dieną vartotojai gali pamatyti skelbimą apie „70 proc. nuolaidą“ populiariems sportbačiams, kitą – pasiūlymą įsigyti išmanųjį telefoną už pusę jo rinkos kainos. Iš pirmo žvilgsnio tokie pasiūlymai labai patrauklūs, tačiau dažniausiai jie kelia nemenką grėsmę.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Apgaulingos nuolaidos daro dvigubą žalą – pirkėjai rizikuoja prarasti pinigus ar asmens duomenis, o įmonės netenka dalies pajamų ar net reputacijos. Dažnai vartotojai nesupranta, kad reklamuojamas turinys yra klastotė, todėl kaltina tikrąjį prekių ženklą“, – sako COBALT vadovaujanti teisininkė Renata Vasiliauskienėbei asocijuota teisininkė Dovilė Platakytė.
R. Vasiliauskienė atkreipia dėmesį, kad sukčiai dažniausiai suaktyvėja masinių išpardavimų metu: „Pastebime, kad netikrų pasiūlymų daugėja „Black Friday“, sezoninių išpardavimų metu. Tai laikas, kai žmonės ieško geriausios kainos ir yra linkę pasitikėti reklama. Sukčiai tuo pasinaudoja ir greitai pasiekia šimtus tūkstančių vartotojų“.
Skirtingos sukčiavimo formos
Pasak R. Vasiliauskienės, netikros paskyros gali atrodyti skirtingai, bet visos remiasi panašiu principu – patiklumo išnaudojimu.
„Vieną dalį sudaro organizuotos grupės, kurios siūlo padirbtus gaminius. Jos kopijuoja populiarius produktus, naudoja originalių gamintojų reklamines nuotraukas ir pristato prekes taip, lyg jos būtų tikros. Tokiu būdu jos greitai išnaudoja rinkos tendencijas ir gauna pelno“, – sako ji.
Kita sukčių grupė yra automatizuotos sistemos. „Robotai masiškai kuria netikras paskyras ir skleidžia nuolaidų pasiūlymus. Dažniausiai tai dalis didesnių schemų – pavyzdžiui, duomenų rinkimo ar kenkėjiškų programų platinimo. Tokiais atvejais netikros akcijos yra tik priemonė pasiekti didesnį tikslą“, – pasakoja R. Vasiliauskienė.
Teisininkė išskiria ir kibernetinius nusikaltėlius, kurie kopijuoja tikras paskyras ar svetaines. „Šie asmenys apsimeta pardavėjais, dažnai siūlo koncertų bilietus ar smulkią elektroniką, tačiau tikslas yra vienas – gauti pirkėjų duomenis ir pasipelnyti. Prekių pirkėjai beveik niekada negauna“, – perspėja ji.
„Galiausiai yra pavienių asmenų ar mažų grupių, kurios kuria fiktyvias pardavimo schemas arba siūlo padirbtas prekes siauresnėse „Facebook“ grupėse. Tokie pasiūlymai atrodo mažiau profesionalūs, bet taip pat klaidina ir daro žalą“, – apibendrina R. Vasiliauskienė.
Verslo gynybos priemonės
D. Platakytė pabrėžia, kad įmonės nėra bejėgės.
„Pirmas žingsnis – pranešti „Facebook“ apie netikrą puslapį ar įrašą. Efektyviausia remtis intelektinės nuosavybės teisėmis, todėl reikia surinkti įrodymus, kad pažeidžiami prekių ženklai ar autorystės teisės“, – teigia ji.
Pasak teisininkės, platforma reaguoja ne visais atvejais. „Facebook“ kartais užblokuoja netikrus puslapius arba ištrina įrašus, tačiau dažniausiai to neužtenka. Kartu su pranešimu platformoms būtina parengti ir išsiųsti oficialią, teisinę pretenziją puslapio savininkui dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo. Tai perspėjimas, kad, jei veikla nebus nutraukta, bus kreiptasi į teismą ir reikalaujama žalos atlyginimo. Dažnai tokia priemonė būna veiksmingiausia, nes puslapių kūrėjai išsigąsta teisinių pasekmių“, – aiškina D. Platakytė.
Ji primena, kad esant sunkesniems pažeidimams,galimakreiptis į teisėsaugą: „Jei matome, kad klastotės realiai pardavinėjamos, rekomenduojame kreiptis į policiją. Tokiu atveju galima pradėti tyrimą dėl neteisėtos prekybos ir papildomai apsaugoti savo teises“.
Jei atrodo per gerai, kad būtų tiesa
Vartotojams R. Vasiliauskienė pataria neskubėti ir kritiškai vertinti įtartinai patrauklius pasiūlymus. „Svarbiausia priemonė yra prevencija. Jeigu nuolaida atrodo per didelė, kad būtų reali, neskubėkite spausti nuorodos. Geriau patys suveskite pardavėjo svetainės adresą naršyklėje, pasidomėkite atsiliepimais ir pabandykite susisiekti kitais kanalais. Tai padeda išvengti didelės dalies apgavysčių“, – pataria ji.
Teisininkė taip pat ragina naudoti atskirą kortelę internetiniams pirkiniams. „Tokiu būdu sumažinsite riziką, jei patektumėte į sukčių pinkles. O jei vis dėlto nusipirkote prekę, kurios negavote, ar paaiškėjo apgaulė, galima pasinaudoti „chargeback“ procedūra per savo banką arba mokėjimų platformą“, – pabrėžia R. Vasiliauskienė.
Pasak jos, apie netikras paskyras ar padirbinių prekybą būtina pranešti ne tik „Facebook“, bet ir institucijoms. „Vartotojai gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ar policijos virtualų patrulį. Ši tarnyba nuo 2021 metų padeda kovoti su elektroniniais nusikaltimais, todėl tokie pranešimai yra svarbi prevencinė priemonė“, – primena ji.
„Nors Europos Sąjungoje galioja griežtos taisyklės, o teisinių priemonių yra daug, už ES ribų veikiančius sukčius paveikti sunkiau. Todėl budrumas ir visuomenės įsitraukimas išlieka viena veiksmingiausių apsaugos priemonių“, – reziumuoja R. Vasiliauskienė.
