Vyresnio amžiaus gyventojai dažniau tampa finansinių sukčių taikiniu – jie linkę atsakyti į netikėtus skambučius, įsitraukti į pokalbius ir neskuba nutraukti įtartino bendravimo, atskleidžia „Luminor“ užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa. Apie dažniausias grėsmes ir kaip nuo jų apsisaugoti, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
2024 m. gruodį „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad net 79 proc. gyventojų per pastaruosius metus susidūrė su kokia nors sukčiavimo forma. Pasak eksperto, įprastai sukčiai susisiekia telefonu, el. paštu, žinutėmis ar net pašto korespondencija – būdą pritaiko pagal aukos amžių ir kasdienius įpročius.
„Vyresnio amžiaus žmonės tampa lengvesniu taikiniu, nes dažniau pasitiki skambinančiu asmeniu ir neskuba abejoti jo tapatybe. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl turime juos aktyviai mokyti atpažinti sukčius bei nuo jų apsisaugoti“, – sako L. Sadeckas.
Išmoko apgaudinėti banką
Be to, pastaruoju metu sukčiai aktyviai moko aukas, kaip apgauti banką. Pokalbių metu jie pateikia tikslias instrukcijas, kokią istoriją pasakoti finansų įstaigai, kad ši neįtartų vykdomos apgavystės. Dėl to klientai, patys to nesuvokdami, tampa aktyviais sukčiavimo schemos dalyviais – skambindami ar lankydamiesi banke, jie pateikia netikrus paaiškinimus apie pervedimų priežastis, tariamus pirkinius ar artimųjų finansinius sunkumus.
„Pastebime situacijų, kai klientai, paveikti sukčių spaudimo, pasakoja bankui išgalvotas istorijas. Pastebime, jog didelė dalis vyresnio amžiaus klientų nurodo bankui identiškas istorijas neva perka butą užsienyje, renovuoja artimųjų butą ar perka automobilį ne iš Lietuvos. Neretai sukčiai būna perėmę ir visą korespondenciją į savo rankas, tad klientui atvykus į skyrių, pastarasis nesupranta situacijos ir teigia neteikęs jokių atsakymų bankui. Tačiau tokios situacijos yra aiškus sukčių darbo rezultatas, kai auka tampa jų manipuliacijų įrankiu“, – pažymi L. Sadeckas.
Kaip elgtis gavus įtartiną skambutį
Kad apsaugotumėte savo artimuosius, svarbu ne tik padėti jiems suprasti sukčiavimo metodus, bet ir išmokyti juos atpažinti. Dar svarbiau – susitarti dėl veiksmų, kurių reikėtų imtis gavus netikėtą skambutį, el. laišką, SMS ar net lankstinuką pašto dėžutėje.
„Sukčiai jau pirmosiomis pokalbio sekundėmis stengiasi sukurti skubos įspūdį – neva įvyko neteisėta veikla banko sąskaitoje arba tik šiam klientui pasitaikiusios puikios investavimo galimybės. Svarbu priminti tėvams ir seneliams, kad tokiose situacijose būtina išlikti ramiems ir įvertinti situaciją. Geriausias sprendimas – nedelsiant nutraukti pokalbį ir pasikonsultuoti su artimaisiais. Tokį elgesio modelį verta aptarti iš anksto šeimoje ir paversti tai praktika“, – pataria L. Sadeckas.
Taip pat, priduria ekspertas, svarbu reguliariai priminti artimiesiems saugumo taisykles naudojantis banko paslaugomis. Kortelę reikėtų laikyti saugiai, PIN kodą žinoti tik patiems, o finansinius veiksmus atlikti atidžiai ir neskubant. Galiausiai, būtina ypač atsargiai elgtis gavus skambutį iš nežinomo ar užsienietiško numerio. Ypatingai svarbu suprasti, kaip vyksta mokėjimo patvirtinimas ir kuris kodas kokį vaidmenį atlieka. Šios žinios pravers situacijose, kuomet sukčiai prašys suvesti tam tikrus duomenis ir teigs neva tai skirta dokumentų pasirašymui, o ne pvz. mokėjimo įvykdymui.
„Žmogus, patiriantis stresą, dažnai priima greitus ir neapgalvotus sprendimus. Sukčiai tuo pasinaudoja – jų tikslas sukurti emocinį spaudimą, kuris išjungia sveiką logiką. Apgauti žmonės dažnai apibūdina patirtį kaip būseną, kurioje jie jautėsi tarsi „hipnozėje“ – svarbiausia buvo kuo greičiau išspręsti tariamą problemą“, – aiškina L. Sadeckas.
Be to, sukčiai taip pat siekia izoliuoti žmogų nuo kitų – kad jis nesikonsultuotų ir neatpažintų grėsmės. Todėl svarbu stebėti elgesio pokyčius – ar artimasis staiga tapo uždaresnis, nervingas, vengia pokalbių. Pastebėjus įtartiną veiklą ar sukčiavimo požymius, nedelsdami kreipkitės į banką ir praneškite policijai.
„Sukčiai manipuliuoja šeimos jausmais – žinodami, kad dėl artimųjų esame pasiryžę veikti nedelsiant. Dėl to labai svarbu palaikyti nuolatinį bendravimą šeimoje, kad būtų lengviau atpažinti, kada kas nors ne taip“, – pabrėžia L. Sadeckas.
Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje praėjusių metų gruodžio mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta po tūkstantį 18-74 metų amžiaus žmonių.
Paieška archyve
