Per pastaruosius metus smarkiai išaugus sukčiavimo atvejų skaičiui socialinėse platformose, finansų ekspertai įspėja vartotojus būti itin atsargius. Skaitmeninio saugumo sprendimų bendrovės „Aura“ duomenimis, net 62 proc. „Facebook“ naudotojų kas savaitę susiduria su sukčiais – tai didžiausias rodiklis tarp visų socialinių tinklų. Ypač aktyviai sukčiai veikia „Facebook Marketplace“ prekyvietėje, kur nusikaltėliai, apsimesdami pirkėjais, vilioja banko duomenis prašydami spustelti netikras nuorodas.
Asociatyvi nuotrauka („Unsplash“ nuotr.)
Sukčių taikinyje – tiek pardavėjai, tiek pirkėjai
Pasak „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo Romo Čereškos, bėgant metams sukčiavimo schemos socialiniuose tinkluose tampa vis sudėtingesnės.
Jungtinės Karalystės banko „TSB“ duomenimis, kas trečias skelbimas „Facebook Marketplace“ yra netikras, o čia įvyksta net 73 proc. visų pirkimo socialinių platformų sukčiavimo atvejų. Dažniausios taktikos – vartotojų nukreipimas į netikras svetaines, suklastotų prekių siūlymas už įtartinai mažą kainą, atsisakymas leisti apžiūrėti prekes, išankstinio užmokesčio reikalavimas, duomenų vagystės per netikras nuorodas ir suklastoti mokėjimo patvirtinimai.
„Sparčiai tobulėjančios technologijos, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas ir „deepfake“ vaizdo įrašai, leidžia sukčiams kurti tikroviškesnes ir sunkiau atpažįstamas apgavystes. Be to, socialinių tinklų funkcionalumų atnaujinimai, tokie kaip naujos reklamos formos ir privačios grupės, suteikia daugiau galimybių sukčiams paslėpti apgavystes už patrauklių platformos funkcijų“, – sako R. Čereška.
Jis pastebi, kad Lietuvoje paskutiniu metu itin padaugėjo tokių sukčiavimo atvejų, kai lėšas bandoma pasisavinti imituojant apsipirkimą „Facebook Marketplace“ prekyvietėje. Čia netikri pirkėjai apsimeta norintys įsigyti prekę, tačiau vietoj tiesioginio mokėjimo siūlo naudotis tariamai saugiomis su kurjerių tarnybomis susietomis atsiskaitymo platformomis.
„Sukčiai dažnai susisiekia per skelbimus arba „Facebook Marketplace“ prekyvietę, teigdami, kad už pirkinius apmokės per kurjerį, ir siunčia įtartinas nuorodas, kuriose prašoma įvesti banko kortelės duomenis, kad tariamai pervestų pinigus per kurjerių tarnybas.
Pastebima, kad jie ne tik bando išvilioti pinigus iš pirkėjų, bet ir atakuoja pardavėjus, apsimesdami mokėtojais, siųsdami suklastotus pavedimų patvirtinimus ar prašydami pervesti tariamą permoką“, – įspėja R. Čereška.
Geriausia apsauga nuo sukčių – racionalumas
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2024 m. sukčiavimo atvejų skaičius pasiekė rekordines aukštumas – sukčiai bandė išvilioti net 35 mln. eurų, o pervesta suma viršijo 20 mln. eurų. Iš viso užfiksuota daugiau nei 13,5 tūkst. sukčiavimo atvejų.
R. Čereška pastebi, kad pagrindinė problema – žmonių patiklumas ir skubėjimas, dažnai užgožiantis budrumą.
„Deja, žmonės vis dar per dažnai pasitiki nepažįstamais asmenimis internete. Sukčiai tuo naudojasi ir manipuliuoja aukomis, skatindami jas priimti skubotus sprendimus“, – sako banko atstovas.
Anot jo, apsiperkant socialinių tinklų prekyvietėse, pirmiausia reikėtų įvertinti pardavėjo patikimumą ir pasiūlymo realistiškumą – itin žemos kainos ar skubos jausmą kuriantys pardavėjai dažnai siekia pasinaudoti pirkėjų impulsyvumu.
„Jeigu matote „naują“ telefoną už žymiai mažesnę kainą nei rinkos vertė, labai tikėtina, kad tai nėra tikras skelbimas. Sukčiai tokiu būdu vilioja pirkėjus, tikėdamiesi, kad šie neskirs pakankamai laiko situacijai įvertinti“, – aiškina R. Čereška.
Jis taip pat ragina vartotojus atkreipti dėmesį ir į mokėjimo būdus – jei pardavėjas siūlo atsiskaityti ne „Facebook“ rekomenduojamais metodais, pavyzdžiui, reikalauja mokėti grynaisiais ar per mažai žinomas platformas, verta suabejoti jo sąžiningumu.
„Internete sukčiai turi itin palankias sąlygas manipuliuoti netikra paskyros informacija, todėl vartotojai turi išlikti budrūs ir įvertinti pardavėjo profilio autentiškumą. Jei profilis sukurtas neseniai, turi mažai draugų, nuotraukų ar įrašų, tai gali būti ženklas, kad susiduriate su apgaviku“, – sako R. Čereška.
Paieška archyve
