Nuo turinio platformų ir elektroninės žiniasklaidos priemonių iki įvairių programėlių telefone ar debesijos saugyklų – prenumeratų modelis šiandien tapo neatsiejama interneto ekosistemos dalimi. Daugelis gyventojų turi bent keletą aktyvių elektroninių prenumeratų, už kurias pinigai kas mėnesį iš banko kortelės nuskaičiuojami automatiškai. Tai išties patogu, tačiau, ekspertai perspėja, kad pamirštos prenumeratos tampa besikaupiančiomis bereikalingomis išlaidomis, kurios galėtų būti panaudotos kur kas prasmingiau.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Neatšauktomis prenumeratomis švaistomi pinigai
Įvairūs užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad daugelis šiuolaikinių vartotojų turi bent vieną internetinę prenumeratą, kurios suteikiamomis paslaugomis per paskutinį pusmetį nesinaudojo. Tačiau anot Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovės dr. Dalios Kolmatsui, aktyvesni internete gyventojai dažnai turi daugiau nei vieną pamirštą prenumeratą, kas lemia pinigų švaistymą.
„Viena iš svarbiausių asmeninių finansų valdymo taisyklių yra išlaidų sekimas ir kontroliavimas. Kiekvienam yra svarbu žinoti, kiek pinigų ir kokioms sritims išleidžiama. Dėl to, be visų kitų išlaidų, taip pat reikėtų žinoti visas aktyvias prenumeratas, identifikuoti nebeaktualias ir jų atsisakyti. Lengviausias būdas tai padaryti, peržiūrėti savo mėnesio išlaidas bankininkystės savitarnoje ar programėlėje. Tiesa, mokesčiai už tam tikras prenumeratas taip pat gali būti „pasislėpę“ ir mobiliojo ryšio sąskaitose. Tad verta peržvelgti ir jų išrašus“, – pažymi dr. D. Kolmatsui.
Dažnas kasmet prenumeratoms pakloja šimtus
Pasak pašnekovės, prenumeratų modelis yra toks patrauklus, o tuo pačiu apgaulingas, dėl to, kad per mėnesį už paslaugą mokama suma dažnai neatrodo labai reikšminga. Tačiau paskaičiavus, kiek prenumerata kainuoja per metus – išlaidos gali nebeatrodyti tokios jau mažos. Sudėjus visas turimas prenumeratas, metiniai jų kaštai nesunkiai gali sudaryti kelis šimtus eurų.
Pavyzdžiui, populiariausios filmų ir serialų platformos „Netflix“ prenumerata per mėnesį kainuoja nuo 7,99 eurų per mėnesį. Norint be apribojimų klausytis muzikos per „Spotify“ kas mėnesį teks atseikėti 8,99 eurus. „YouTube“ be reklamų? Priskaičiuokite dar 9,99 eurus per mėnesį. Prieiga prie visų straipsnių kuriame nors iš populiariausių lietuviškų naujienų portalų per mėnesį kainuos apie 3 eurus. Jei norėsite turėti atsargines duomenų kopijas „debesyse“ ir nepritrūkti atminties telefone, greičiausiai taip pat turėsite rinktis mokamą debesijos saugyklos planą. Pavyzdžiui, 200 GB duomenų „iCloud“ saugykloje per mėnesį kainuoja 2,99 eurus. Bendra visoms šioms prenumeratoms per metus išleidžiama suma sieks beveik 400 eurų. Ir tai gali būti tik ledkalnio viršūnė.
Pamirštos prenumeratos – biudžeto spraga
Dr. D. Kolmatsui teigimu, jei prenumeruojamos paslaugos yra išties dažnai naudojamos ir teikia vertę už jas sumokami pinigai gali būti prasminga investicija į turiningesnį laisvalaikį, savišvietą ar produktyvumą. Visgi taip yra tikrai ne visuomet.
„Prenumerata gali būti išties patogus sprendimas, nes leidžia nesukti galvos dėl paslaugų apmokėjimo – pinigai tiesiog nuskaitomi automatiškai arba įtraukiami į mobiliojo ryšio paslaugų sąskaitą. Tačiau gyventojai prie įvairių platformų neretai prisiregistruoja tik bandomajam laikotarpiui, o vėliau apie prenumeratą pamiršta. Pasibaigus nemokamam laikotarpiui, mokestis už paslaugas automatiškai nuskaitomas kiekvieną mėnesį. Taip prarandami pinigai, kuriuos būtų galima skirti taupymui ar investavimui“, – pažymi dr. D. Kolmatsui.
Anot dr. D. Kolmatsui, įvairios prenumeratos neretai užsakomos spontaniškai, o vėliau tampa bereikalingomis išlaidomis. Pavyzdžiui, susidomėjus tam tikru tik prenumeratoriams skirtu straipsniu naujienų portale prisiregistruojama su tikslu jį perskaityti. Nors planuoja prenumeratą vėliau atšaukti, dažnas apie tai pamiršta, o dėl to per mėnesį praranda po kelis ar galbūt ir po keliolika eurų.
Švaistomas lėšas verčiau įdarbinti
Net ir identifikavus nebeaktualias prenumeratas nebūtinai yra taip paprasta jų atsisakyti, nes paslaugų teikėjai neretai apsunkina procesą. Kartais norint atsisakyti prenumeratos reikia rašyti e. laiškus, pildyti prašymus ar skambinti į klientų aptarnavimo centrą. Dėl to vartotojai dažnai atidėlioja šiuos veiksmus, prisižada juos atlikti „vėliau“, tačiau pamiršta. Be to, platformą paliekantys prenumeratoriai dažnai viliojami pasilikti specialiais pasiūlymais. Dažnas jais susigundo, o, kelis kartus pasinaudojęs, paslaugas ir vėl pamiršta.
„Kontroliuoti savo išlaidais yra asmens finansinei gerovei išties svarbus įprotis. Nereikalingoms internetinėms paslaugoms kas mėnesį tenkančios išlaidos gali būti panaudojamos daug prasmingiau – pavyzdžiui, skiriant jas papildomam kaupimui pensijai, vaikų investicinio draudimo įmokoms ar akcijoms bei kitam grąžą generuoti galinčiam turtui įsigyti. Vietoj lėšų švaistymo visuomet galima rinktis jų įdarbinimą“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Svarbu žinoti:investicijų grąža yra susijusi su rizika, jų vertė gali ir didėti, ir mažėti, ankstesnės investicinės veiklos rezultatai negarantuoja būsimų rezultatų. Klientas yra pats atsakingas už savo investavimo sprendimą ir prisiima su investavimu susijusią riziką. Investicinės krypties rizikos lygis priklauso nuo ją sudarančių finansinių priemonių rizikos lygio, todėl būtina susipažinti su išsamesne informacija apie finansinių priemonių ypatumus ir rizikos veiksnius. Prieš priimdami sprendimą investuoti, išanalizuokite pasirinkto produkto taisykles, taikomus mokesčius, įvertinkite produkto strategiją bei susijusias rizikas bei susipažinkite su kitais produkto dokumentais.
Paieška archyve
