Vaiko gerovės srityje dirbantys specialistai sulaukia neraminančių signalų: dar COVID-19 pandemijos metu išaugusios seksualinio smurto internete apimtys nemažėja. Specialistai sako, kad labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius apsaugoti galime tik šviesdami ir laiku reaguodami į pavojaus ženklus.
Nuo juokelio iki išnaudojimo
 Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Seksualinis smurtas skaitmeninėje erdvėje pasireiškia įvairiomis formomis. Viena dažniausių – viliojimas (grooming), kai piktavaliai bando užmegzti ryšį su aukomis, siekdami jas išnaudoti. Taip pat pasitaiko atvejų, kai be sutikimo siunčiamos nuogo asmens nuotraukos ar pornografija.
„Pastaruoju metu ypač išaugo deep fake technologijų naudojimas, kai kuriamos ir platinamos netikros nuogų asmenų nuotraukos. Pavyzdžiui, bet kokia žmogaus nuotrauka, pasitelkus dirbtinio intelekto programėlę, yra „nurengiama“ ir tuomet išplatinama, – pasakoja „Vaikų linija“ kampanijos BE PATYČIŲ koordinatorė Eglė Tamulionytė. – Taip šiandien pramogauja jaunuoliai ir vaikai. Jie išmėgina naujausias programas, vienas kitam kelia įvairiausius iššūkius ir galų gale tai perauga į nusikalstamą veiklą. Tad nusikaltėlių portretai ir elgesys išties skiriasi. Tai gali būti ir nusikalstamos grupuotės, seksualinio pasitenkinimo siekiantys ar pornografinį turinį kuriantys asmenys arba paaugliai, ieškantys naujų pramogų.“
Rodiklis – nukentėjusiojo savijauta
Seksualinis smurtas skaitmeninėje erdvėje yra toks pat nusikaltimas, kaip ir seksualinis smurtas fizinėje aplinkoje, aiškina specialistė: „Čia svarbiausia sutikimo sąvoka. Net jei tai tik įžeidžiantis seksualizuotas ar su lytiškumu susijęs komentaras, nesiekiant jokio seksualinio pasitenkinimo, jis gali padaryti daug žalos kitam asmeniui.“
Taigi net ir be akivaizdaus ketinimo pakenkti tam tikri veiksmai gali būti laikomi seksualiniu smurtu. Kaip tuomet atskirti, kada riba peržengiama? „Mes remiamės to žmogaus, kuris sulaukė seksualizuoto pobūdžio veiksmo ar komentaro, savijauta. Jeigu žmogus pasako, kad tai buvo nemalonu, aš to visiškai nenorėjau, man tai nelinksma, vadinasi, yra aiškus signalas, kad šitoks elgesys yra nepageidautinas“, – teigia E. Tamulionytė.
Ieško pažeidžiamiausių
Specialistė pasakoja, kad viliojimo atveju piktavaliai paprastai taiko panašias taktikas. „Pirmiausia jie kruopščiai atsirenka taikinius. Dažnai seksualiniai viliotojai renkasi vaikus – jie labiau pažeidžiami negu suaugę. Dažnas atvejis, kai į viliotojų akiratį patenka vaikai ar jauni suaugusieji iš pažeidžiamų grupių: socialiai atskirti, turintys įvairių sutrikimų, patiriantys skurdą, apleisti artimųjų“, – vardina pašnekovė.
Viliotojai aukas dažniausiai stebi socialiniuose tinkluose, renka apie juos informaciją: kaip jis gyvena, koks jo santykis su artimaisiais. „Nusikaltėliai ieško pažeidžiamų vietų, – tęsia E. Tamulionytė. – Susidraugavę jie mėgina tai išnaudoti: guodžia vaikus susipykus su tėvais, tikina, kad jį gerai supranta ir stengiasi izoliuoti, atitolinti nuo artimųjų. Tarpusavyje pasidalinus paslaptimis, sukuriamas stiprus ryšys, pasitikėjimas. Taikinys galvoja, kad užmezgė artimą, intymią pažintį, o iš tiesų šią informaciją nusikaltėlis renka siekdamas asmenį prisirišti ir šantažuoti.“
Kitame etape, anot pašnekovės, viliotojas stengiasi normalizuoti įvairius seksualizuotus veiksmus. „Iš pradžių gali būti prašoma paprastų nuotraukų. Vėliau jau prašoma parodyti petį ir taip po truputį siekiama pereiti prie atviresnių ir seksualesnių veiksmų. Jei taikinys pajunta, kad peržengiamos tam tikros ribos, stengiamasi situaciją normalizuoti: „viskas gerai, aš visa tai darau iš meilės“,“ – pasakoja „Vaikų linija“ koordinatorė.
Tyli, nes jaučia gėdą
Pašnekovė sako, kad į „Vaikų liniją“ paskambinę vaikai ar paaugliai išgyvena sudėtingas emocijas, jaučiasi sugniuždyti. „Neretai kreipiasi vaikai, paaugliai, kurie pasidalino nuotraukomis ir sulaukė grasinimų, kad jos bus išplatintos arba jau plinta. Nors nusikaltimą padarė ne jie, o asmenys, kurie grasina ar tas nuotraukas platina be sutikimo, pirmasis nukentėjusiųjų jausmas yra kaltė – juk aš sutikau, aš išsiunčiau. Žinoma, visa mūsų visuomenė linkusi kaltinti: „pats prisiprašei“, „buvai per mažai apsirengusi“, o seksualinis elgesys vis dar laikomas didžiausiu tabu…“ – pastebi E.T amulionytė.
Specialistės teigimu, stiprūs kaltės ir gėdos jausmai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių vaiko psichinei ir fizinei sveikatai: „Krenta savivertė, mažėja pasitikėjimas savimi ir aplinkiniais, kankina nerimas, baimės. Gali kilti visokiausių minčių apie save, noras žalotis, gali aplankyti mintys apie savižudybę.“
Reikalingas palaikymas
E. Tamulionytė pastebi, kad vaikai, kurie tokiomis situacijomis kreipiasi į „Vaikų liniją“, bijo pasisakyti tėvams. „Jie visi galvoja, kad už tai bus nubausti, kad bus atimtas telefonas. Vaikai bijo impulsyvių tėvų bausmių ir kritikos“, – pasakoja specialistė.
Anot jos, tėvams vertėtų suprasti, jog vaikai ne nusikalto, bet pateko į bėdą – tapo manipuliacijų, šantažo aukomis. „Tai yra itin sunki patirtis, kelianti didžiulį beviltiškumo jausmą. Tėvų darbas yra tą jausmą susemti ir padėti vaikui išbūti, kol jis sumažės. Turėtume būti jų draugai, su kuriais galima pasitarti, kurie palaiko ir paguodžia – taip sumažinsime vaiko patirtą žalą“, – įsitikinusi E. Tamulionytė.
Maža to, artimas tėvų-vaikų ryšys, domėjimasis vaiko interesais – puiki seksualinio smurto prevencija. „Nepakanka vien reguliuoti prie ekrano praleidžiamą laiką. Gyvenimas internete vaikams svarbus. Jeigu klausiame, kaip sekėsi mokykloje, būtinai turime pasiteirauti, ką jis veikia internete, kas jį domina. Kalbėkimės. Taip pat svarbu ir patiems šviestis, žinoti, kokias programėles naudoja vaikas. Turime būti pasiruošę tiems iššūkiams, kurie gali mus ištikti“, – teigia „Vaikų linija“ koordinatorė.
Svarbu. Ką daryti, jei intymi nuotrauka pasklido be sutikimo?
Jeigu intymi nuotrauka nepageidaujamai plinta, reikia nedelsiant kreiptis į to socialinio tinklo administratorių reikalaujant ją pašalinti. Ką įmanoma, reikia pašalinti patiems, taip pat išjungti komentavimo galimybes.
Lietuvoje nuogo kūno nuotraukų platinimas yra draudžiamas ir prilyginamas pornografinio turinio platinimui, ypač jei kalbama apie vaikų nuotraukas. Tokiais atvejais svarbu išsaugoti įrodymus (pasidaryti ekrano kopijas su data) ir užpildyti formą Ryšių reguliavimo tarnybos prižiūrimoje svetainėje www.draugiskasinternetas.lt. Čia specialistai sprendžia, ar perduoti informaciją tarnyboms, ar kreiptis pagalbos skambinant 112, ypač tais atvejais, kai yra šantažuojama, gąsdinama, grasinama.
Paieška archyve
