32 proc. dirbančių Lietuvos gyventojų šią vasarą dirba ar planuoja dirbti nuotoliu, rodo advokatų kontoros COBALT užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. „Darbas ne iš biuro, o kitos vietos tapo jau gana įprastas daugelyje įmonių. Tačiau jis neretai organizuojamas inertiškai – darbuotojai dažnai galvoja, kad dirbti gali iš bet kur, o darbdaviai neretai pamiršta aptarti esmines nuotolinio darbo detales“, – pastebi Jovita Valatkaitė, advokatų kontoros COBALT asocijuota partnerė. Ji atskleidžia, ką apie darbą nuotoliu svarbu žinoti darbuotojui ir darbdaviui.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 18 proc. dirbančiųjų dirba, dar 14 proc. planuoja dirbti nuotoliu šią vasarą, 60 proc. – nedirba tokiu būdu ir neplanuoja to daryti, 8 proc. nežino. Nuotolinis darbas populiarėja būtent vasarą, kai darbuotojai su darbu derina buvimą gamtoje, vaikų atostogas ar kitą veiklą, sako advokatė. Dirbti ne iš biuro dažniau renkasi sričių specialistai ir tarnautojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, gyvenantys didmiesčiuose. Darbo vietoje dažniausiai lieka dirbti 36-55 metų vyrai, gaunantys vidutines ir didesnes pajamas.
Specialūs reikalavimai darbo vietai
Daugeliui darbuotojų vis dar atrodo, kad darbas nuotoliu prilygsta darbui iš bet kurios vietos – namų, sodybos, paplūdimio ar kitų vietų. Tačiau nuotolinio darbo vieta turi atitikti bendrus saugos ir sveikatos reikalavimus, sako advokatė. Anot jos, už saugių ir sveikų darbo sąlygų užtikrinimą yra atsakingas darbdavys, o darbo įstatymai nenustato išimčių, kai dirbama ne darbo vietoje.
„Prieš darbuotojui pradedant dirbti nuotoliniu būdu, reikėtų atlikti profesinės rizikos vertinimą arba bent jau darbdaviui kitu būdu įsitikinti, kad sąlygos, kuriomis darbuotojas dirbs yra saugios ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Tai galima padaryti pateikiant darbuotojui įvairaus pobūdžio klausimynus ar anketas apie darbo vietą, suorganizuojant video skambutį ir pan. Ne mažiau svarbus ir bendradarbiavimas – darbuotojas turėtų ne slėpti, o pateikti reikalingą informaciją, – sako COBALT advokatė. – Jeigu darbuotojas išreiškia norą dirbti nuotoliniu būdu, tuomet jis pats turi įsitikinti ir deklaruoti, kad jo nurodyta nuotolinio darbo vieta yra tinkama bei saugi. Visgi bet kuriuo atveju visos reikšmingos aplinkybės dėl galimų profesinės rizikos veiksnių turi būti dokumentuojamos ir patvirtintos darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka.“
Darbdavys gali neleisti dirbti nuotoliu, jei tokio darbo sąlygos apsunkintų procesus, kolegų bendradarbiavimą, kenktų užduočių atlikimo kokybei. Visgi yra kelios darbuotojų kategorijos, kurių prašymą dirbti nuotoliu darbdavys privalo tenkinti, jei tai nesudaro per didelių sąnaudų: besilaukiančios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, auginantieji mažametį iki 8 m., ar darbuotojai, kurie vieni augina vaiką iki 14 m. arba vaiką su negalia iki 18 m., bei tie, kurie turi sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės, negalios ar būtinybės slaugyti šeimos narį, kartu gyvenantį asmenį.
Darbo laiko kontrolė
Darbdavio galimybės kontroliuoti darbuotojo darbo laiką šiam dirbant nuotoliu yra ribotos. Todėl svarbu aiškiai nustatyti darbo valandas dar prieš išleidžiant darbuotoją dirbti iš kitos vietos.
„Darbdaviui ir darbuotojui rekomenduojama aptarti darbo pradžią ir pabaigą, terminą, per kurį privalu atsakyti į elektroninius laiškus bei skambučius. Taip pat reiktų nustatyti, kokiomis valandomis darbuotojas turi būti pasiekiamas bei kokiomis priemonėmis su kolega gali susisiekti kiti darbuotojai ar klientai. Darbas neturėtų būti atliekamas po įprastų darbo valandų, jei aiškiai nėra sutarta kitaip – svarbiausia, kad abi pusės vienodai suprastų sąlygas“, – teigia J. Valatkaitė.
Kas kaltas, jei sugenda darbo įranga?
Dažnas darbdavys pamiršta pasirūpinti darbo priemonių apsauga, pastebi advokatė. Tai gali lemti ginčus ir nesusipratimus, jei darbuotojui dirbant nuotoliu įranga, prietaisai sugenda ar yra prarandami.
„Iš praktikos matyti, kad dirbant nuotoliu nutinka įvairių nemalonių atsitiktinumų: darbuotojui perduotas kompiuteris pavagiamas, sugadinamas, pavyzdžiui, apipilamas kava, pametamos kitos darbui reikalingos priemonės. Tokiais atvejais gana sudėtinga įrodyti, kad konkrečios priemonės iš viso darbuotojui buvo perduotos, todėl darbdaviui kyla kliūčių analizuojant padarytą žalą. Tam, kad būtų galima paprasčiau spręsti galimas tokias ar panašias situacijas, svarbu fiksuoti darbo priemonių perdavimą“, – sako J. Valatkaitė.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą apie tai, kiek Lietuvoje gyvenančių žmonių planuoja šią vasarą dirbti nuotoliu, atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ 2024 metų birželį, apklaususi 1013 Lietuvos gyventojus nuo 18 iki 75 metų, iš kurių – 796 respondentai yra dirbantys.
Paieška archyve
