Augant elektroninės prekybos vartotojų skaičiui ir mokėjimo sprendimų pasiūlai, verslui gali kilti iššūkių užtikrinti savo klientų poreikius atitinkančius atsiskaitymo būdus, rašoma „Citadele“ banko pranešime žiniasklaidai. Kaip tiksliai pasirinkti ir kodėl pigiausias sprendimas ne visuomet pasiteisina?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Keičiasi vartotojų įpročiai
Eurostato duomenimis, 2022 m. 91 proc. ES gyventojų nuo 16 iki 74 m. naudojosi internetu, o 75 proc. iš jų naudojosi elektronine prekyba. Tokių pirkėjų proporcija išaugo nuo 55 proc. 2012 m. iki 75 proc. 2022 m. Lietuvoje 2012 m. elektronine prekyba naudojosi 13,6 proc. gyventojų, 2023 m. – jau 48,3 proc., o pats pikas (50,5 proc.) buvo pasiektas 2021 m., COVID-19 pandemijos metu.
Stiprėjant elektroninės prekybos rinkai, auga ir atsiskaitymo negrynaisiais pinigais apimtys. Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, 2023 m. pirmąjį pusmetį bendras mokėjimų negrynaisiais pinigais skaičius euro zonoje, palyginti su 2022 m. pirmuoju pusmečiu, padidėjo 10,1 proc. 2023 m. pirmąjį pusmetį mokėjimai kortelėmis sudarė 54 proc. visų mokėjimų negrynaisiais pinigais, mokėjimo pavedimai – 22 proc., tiesioginis debetas – 15 proc.
Anot „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo Romo Čereškos, prie tokių mokėjimo tendencijų stipriai prisideda ir išaugęs skaitmeninių atsiskaitymų prieinamumas.
„Kartu su besiplečiančia elektronine prekyba auga ir atsisms, skatinančių skaitmeninių atsiskaitymų pasiekiamumą. Pavyzdžiui, dažnu atveju jau nebereikia nusiimti grynųjų einant į turgų, nes prekeivis gali priimti atsiskaitymą kortele savo telefonu. Tai formuoja gyventojų įprotį rinktis ne grynuosius pinigus, o kitus mokėjimo būdus“, – teigia R. Čereška.
Pasak jo, stiprėjant šiam įpročiui, didėja ir skaitmeninių atsiskaitymų sprendimų pasiūla.
„Nors vis dar neįsivaizduojame banko paslaugų be mokėjimo kortelės, žmonės fizinėse parduotuvės vis aktyviau renkasi kitus atsiskaitymo būdus: telefoną, išmanųjį laikrodį ar mokėjimo žiedą. Tokia pati įvairovė ir elektroninėje erdvėje – vieniems patogiau atlikti bankinį pavedimą, kitiems – mokėti kortele, dar kiti gali nuspręsti ir nebepirkti, jei nebus galimybės atsiskaityti, pavyzdžiui, „Apple Pay“, – komentuoja R. Čereška.
Nauda ir pirkėjui, ir verslui
Anot Romo Čereškos, elektroninės prekybos įmonės turi užtikrinti įvairių mokėjimo pasirinkimų galimybę, kad atitiktų besikeičiančius savo klientų poreikius.
„Užtikrinta mokėjimo būdų įvairovė ne tik suteikia sklandžią apsipirkimo patirtį klientams, tačiau atneša ir apčiuopiamą naudą prekybininkams: sumažėja paliktų neapmokėtų krepšelių kiekis, prekybininkai gali aptarnauti platesnį klientų ratą, padidėja lojalumas, sumažėja nesėkmingų operacijų ar mokėjimo trikdžių rizika, – vardija jis. – Be to, kai kurie mokėjimo metodai siūlo patikimas saugos funkcijas, padedančias prekybininkams ir klientams apsisaugoti nuo sukčių ir duomenų pažeidimų.“
Anot jo, pastaruoju metu sparčiai populiarėja atsiskaitymo dalimis opcija, todėl vis daugiau elektroninių parduotuvių siūlo „Klix“ ar kitas mokėjimo dalimis principu veikiančias paslaugas.
Finansų ekspertas dalijasi, kad kartais prekybininkams plėsti atsiskaitymo būdų galimybes nedrąsu dėl brangesnių kai kurių sprendimų transakcijos mokesčių. Vis dėlto, svarbu pažinti savo klientą ir nebijoti investicijos.
„Tarkime, įprastai atsiskaitymo „Apple Pay“ arba mokėjimo kortele mokestis prekybininkui yra šiek tiek brangesnis nei bankinio pavedimo. Tačiau prikėjui, vertinančiam savo laiką, atlikti bankinį pavedimą užtrunka žymiai ilgiau, negu susimokėti vieno mygtuko spustelėjimu arba patvirtinti mokėjimą biometriniais duomenimis. Norėdami paskatinti verslą geriau suprasti, koks yra jų tikslinis pirkėjas ir jo įpročiai, savo verslo klientams, naudojantiems „Apple Pay“ taikome tokį patį transakcijos mokestį kaip ir už atsiskaitymus kortele“, – sako Romas Čereška.
Paieška archyve
