Elektronika.lt
 2024 m. balandžio 22 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Ryšio technika
 - Programinė įranga
 - Operacinės ir tinklai
 - Kompiuterinė įranga
 - Kitos protingos mintys
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Balandžio 22 d. 14:28
Užderėjo pavasarinis „Facebooko“ problemų derlius – kaip jas spręsti?
Balandžio 22 d. 11:17
Lietuviai teise reikalauti ištrinti asmeninius duomenis naudojasi bene rečiausiai Europoje
Balandžio 22 d. 08:27
„Sony“ pristato naujuosius ryškiausius bei geriausiai skambančius „BRAVIA“ televizorius
Balandžio 21 d. 20:20
Tarptautinėje kvantinių technologijų srityje – svarbus lietuvių laimėjimas
Balandžio 21 d. 17:36
„Mazda“ pristatė naująjį flagmaną CX-80
Balandžio 21 d. 14:13
Kolegijų vertinimas: kriterijai tie patys – rezultatai skirtingi
Balandžio 21 d. 11:19
Ekspertas patarė kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą
Balandžio 21 d. 08:44
Kibernetinės atakos yra neatsiejama šiuolaikinio karo dalis
Balandžio 20 d. 20:35
„Nissan“ pristatė naująjį „Qashqai“
Balandžio 20 d. 17:47
9 iš 10 tėvų sutinka, kad jų vaiko telefonas turėtų būti kontroliuojamas
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Patarimai » Kitos protingos mintys Ankstesnis patarimas | Sekantis patarimas | Dalintis | Spausdinti

Socialinių medijų žala mūsų psichinei sveikatai ir psichologo patarimai, kaip ją sušvelninti

Publikuota: 2024-03-03 15:26
Tematika: Kitos protingos mintys
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai

Galimybė greitai ir patogiai gauti naujausią informaciją, dalintis mintimis ir gyvenimo akimirkomis bei smagiai praleisti laiką – tik dalis naudų, kurias siūlo soc. medijos. Tad natūralu, kad šios yra tapusios neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi.

Remiantis „Statista“ duomenimis, tokiais socialiniais tinklais kaip „Facebook“, „Instagram“ ir „TikTok“ aktyviai naudojasi nuo 1,6 iki 3 mlrd. planetos gyventojų.

Vis dėlto pastaruoju metu kalbama ir apie soc. medijų žalą.

Socialinių medijų žala mūsų psichinei sveikatai ir psichologo patarimai, kaip ją sušvelninti
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Soc. medijų žala – grėsmė mūsų ir vaikų gerovei?

JAV Senate vyksta karštos diskusijos apie tai, ar socialines medijas valdančios įmonės turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už jų platformose vykdomus nusikaltimus, pavyzdžiui, prekybą narkotikais ar vaikų seksualinį išnaudojimą.[1]

Tuo metu psichologas Povilas Godliauskas, konsultuojantis skaitmeninės sveikatos klausimais, teigia, kad atsakomybę turi prisiimti tiek kūrėjai, tiek vartotojai.

„Būtų keistoka kaltinti automobilių ar virtuvės peilių gamintojus, kad jų produktai yra naudojami nusikaltimams vykdyti. Tad natūralu, kad didžiausia atsakomybės našta gula ant įstatymų leidėjų ir vartotojų pečių, o nepilnamečių atveju dalį atsakomybės turi prisiimti ir tėvai bei globėjai.“

Vis dėlto psichologas sutinka, kad soc. medijos gali turėti neigiamą poveikį mūsų sveikatai ir santykiams: „Depresija, nerimas, pyktis, priklausomybė ar FOMO (angl. Fear of Missing Out – liet. „baimė praleisti“) – dalis pasekmių, kurias gali sukelti aktyvus naudojimasis soc. medijomis.”

Soc. medijų žalą matuoja ir mokslininkai

2023 m. australų mokslininkai apžvelgė 48 tyrimų rezultatus ir nustatė, kad tokios socialinės medijos kaip „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“, „Snapchat“ ir „Twitter“ neigiamai veikia mūsų psichikos sveikatą, savivertę ir kūno suvokimą, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ir socialinės medijos tipo.[2]

Kuo labiau esame linkę lygintis su už mus pranašesniais asmenimis (pvz., kurie daugiau uždirba arba geriau atrodo), tuo soc. medijų žala yra didesnė, pastebi tyrimo autoriai.

Neigiamas soc. medijų poveikis sveikatai nustatytas ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp paauglių.

Jungtinės Karalystės mokslininkų apžvalga parodė, kad paauglių aktyvus naršymas soc. medijose yra susijęs su alkoholio, cigarečių ir narkotikų vartojimu, nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka ir rizikingu elgesiu.[3]

Vis dėlto P. Godliauskas pastebi, kad moksliniai tyrimai dažnai susiduria su „vištos ar kiaušinio“ problema: „Mes ne visada galime pasakyti, ar žmonės tapo nelaimingi, nes praleido per daug laiko soc. medijose, ar jie griebėsi soc. medijų, jau būdami nelaimingi. Abu variantai logiški ir realūs.“

Kaip soc. medijos naudojasi žmogaus prigimtimi?

Daugumos soc. medijų tikslas – kuo daugiau užsidirbti iš reklamos. Todėl natūralu, jog soc. medijų platformos sukurtos taip, kad kuo efektyviau įtrauktų vartotojus į soc. medijų turinį ir tokiu būdu padidintų reklamos matomumą.

Psichologas P. Godliauskas išskiria tris pagrindines soc. medijų funkcijas, kurios skatina vartotojus praleisti kuo daugiau laiko soc. medijose ir gali sukelti įvairių sveikatos problemų.

1. Trumpas videoturinys: sukelia dėmesio ir koncentracijos deficitą

Trumpi video „TikTok“, „Instagram“ ar „YouTube“ platformose gali būti smagi ir turininga laiko praleidimo forma.

Vis dėlto psichologas perspėja: „Kuo daugiau vartojame trumpo ir greito turinio, tuo labiau prastėja mūsų gebėjimas išlaikyti koncentraciją. Darosi sunkiau išlaikyti dėmesį pokalbio metu, skaityti sudėtingus tekstus, atlikti gilaus susikaupimo reikalaujančias analitines ir kūrybines užduotis.”

Anot psichologo, išsiblaškymo lygis didėja, o produktyvumo – mažėja, kas netgi gali priminti dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromo (angl. ADHD) simptomus.

Taip pat per didelis kiekis malonaus ir apdovanojančio turinio išbalansuoja mūsų dopaminerginę sistemą, kuri atsako už žmogaus motorines, reprodukcines ir kognityvines funkcijas, taip pat reguliuoja miego ir motyvacijos procesus.

„Malonios smulkmenos (pvz., pasivaikščiojimas ar filmas) nebedžiugina taip, kaip džiugino seniau, o nemalonios smulkmenos (pvz., prastas oras ar eilinis nesutarimas su antrąja puse) sukelia daugiau skausmo negu turėtų – visa tai organizmas daro savaime, kad subalansuotų dopamino kiekį kūne.“

2. Galimybė bendrauti su neribotu kiekiu žmonių: didina konfrontacijos ir dezinformacijos riziką

Pasak britų antropologo Robino Dunbaro, žmogus yra pajėgus palaikyti stabilius ryšius daugiausiai su 150 individų (panašiai kaip šimpanzės – vienas mūsų artimiausių giminaičių).

Vis dėlto didžiuma socialinių medijų (ypač „Facebook“ ir „X“ / buv. „Twitter“) leidžia kontaktuoti su gerokai daugiau žmonių, kurių dažnu atveju nepažįstame ar nesame sutikę realiame gyvenime.

Kaip teigia P. Godliauskas, „Žmogus yra iš prigimties nepajėgus gerai sutarti su daug kitų žmonių, nebent šiuos vienija labai nuspėjamos ir savaime suprantamos ideologinės nuostatos.

Dėl šios priežasties nemažai vartotojų soc. medijose įsitraukia į turinį, kuris arba labai suvienija, arba labai supriešina,” – taip poliarizaciją socialiniuose tinkluose aiškina psichologas.

3. Galimybė matyti vartotojų prisijungimo ar žinutės statusą: kelia stresą ir nerimą

Dėl tokių programėlių kaip „Messenger“ bendravimas tapo žymiai patogesnis ir interaktyvesnis.

Pavyzdžiui, vartotojai turi galimybę matyti, ar pašnekovas yra prisijungęs, ar perskaitė žinutę, ar šiuo metu atsakinėja.

Vis dėlto tokios funkcijos, anot P. Godliausko, gali sužadinti atsiskyrimo ir atstūmimo baimę, kuri skatina vengti žmonių arba, priešingai, pernelyg prie jų prisirišti.

„Žmogus perskaitė žinutę, bet nieko neatsakė – natūralu, kad toks scenarijus gali sukelti nerimastingų minčių, pvz., kodėl man neatsako, ar kažką ne taip padariau, ar manęs nebemėgsta ir pan.,“ – komentuoja psichologas.

Taip pat psichologas teigia, kad ankstyvojoje žmonijos istorijoje tyla arba ignoravimas galėjo reikšti neigiamas pasekmes (pvz., išvarymą iš genties). Todėl natūralu, kad tokiais atvejais patiriame stresą, nes mūsų organizmas nėra pritaikytas prie tokių bendravimo sąlygų.

Svarbu išmokti prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų

Labai tikėtina, kad soc. medijos niekur nepasitrauks ir laikui bėgant dar labiau integruosis į mūsų visų kasdienybę, todėl visiškai atsisakyti soc. medijų – ne išeitis.

Anot P. Godliausko, svarbu suvokti galimas soc. medijų žalas ir didinti savo sąmoningumą bei psichologinį atsparumą: „Vienas iš būdų, kaip galima apsaugoti save nuo soc. medijų žalos, yra išmokti toleruoti diskomfortą ir nemalonumą, nuo kurio dažnai bėgame, pasinerdami į soc. medijas.“

Taip pat psichologas prideda, kad svarbu ieškoti natūralių būdų, galinčių subalansuoti dopamino kiekį organizme: „Vienas iš efektyviausių būdų – vadinamoji dopamino detoksikacija, t. y. bent 30 d. vengti įvairių malonumų: soc. medijų, serialų, pridėtinio cukraus ir pan. dopamino šaltinių.

Kitas efektyvus būdas – fizinis aktyvumas (pvz., ištvermės ir jėgos treniruotės, žygiai), kuris organizmui sukelia stresą ir savotišką skausmą, kas irgi subalansuoja dopamino kiekį ir leidžia ilgainiui labiau mėgautis mažais dalykais.“

[1] Duffy, C., Fung, B., Sangal, A. (2024). CEOs of Meta, X, Discord, TikTok and Snap testify before Senate Judiciary Committee. CNN. https://www.cnn.com/tech/live-news/meta-x-discord-tiktok-snap-chiefs-testimony-senate/index.html

[2] McComb, C. A., Vanman, E. J., & Tobin, S. J. (2023). A Meta-Analysis of the Effects of Social Media Exposure to Upward Comparison Targets on Self-Evaluations and Emotions. Media Psychology, 1–24. https://doi.org/10.1080/15213269.2023.2180647

[3] Purba, A. K., Thomson, R., Henery, P., Pearce, A., Henderson, M., & Katikireddi, S. V. (2023). Social media use and health risk behaviours in young people: systematic review and meta-analysis. The BMJ, e073552.https://doi.org/10.1136/bmj-2022-073552


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Kaip išvengti didžiausių stojančiųjų klaidų

Pasirinkimas, kur ir ką studijuoti – svarbus sprendimas, tačiau ne mažiau atsakomybės reikalauja ir pats stojimo procesas. Kartais stojantieji padaro tokių klaidų, dėl kurių tenka net atsisveikinti su išsvajotomis studijomis.

Mokėjimo kortelių duomenis internete gali pavogti: paaiškino, kaip neapsigauti ir neprarasti pinigų

Nuolat tobulėjant skaitmeniniams atsiskaitymams jau kelerius metus mokėjimo kortelių duomenų vagystės išlieka dažniausia vagysčių rūšimi. 2021 m. bendra tokio sukčiavimo vertė Europoje siekė 1,28 mlrd. eurų, rodo naujausi Europos centrinio banko duomenys. Kaip šiandien galime nuo to apsisaugoti?

Prieš rinkimus gali padaugėti suklastoto turinio: 5 patarimai, kaip nelikti apgautiems

Skaičiuojama, kad šiemet į rinkimus eis balsuoti už jiems patikusius atstovus ir valstybių vadovus maždaug ketvirtadalis pasaulio gyventojų. Stiprėjant dirbtinio intelekto vaidmeniui informacinėje erdvėje, ekspertai įspėja apie melagienų ir išmaniojo klastojimo derinio grėsmes. Kaip netapti apgautiems?

2024-04-12 08:17
Praradote kriptoturtą? Ne viskas prarasta: yra priemonių, galinčių padėti jį sugrąžinti
2024-03-25 20:12
Dovanos vyrams: nuo elektronikos prekių iki smagių pramogų
2024-03-20 20:25
Kibernetinio saugumo ekspertas pateikė 9 sukčių sistemas: įsidėmėkite, jei nenorite būti apgauti
2024-03-16 13:34
Kaip organizacijoms pasiruošti planiniam Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos patikrinimui?
2024-03-15 17:53
Ekspertai pataria kaip sėkmingai persikvalifikuoti į IT sritį
2024-03-06 14:34
Kaip vaiko atvaizdu viešojoje erdvėje dalintis saugiai?
2024-03-03 15:26
 Socialinių medijų žala mūsų psichinei sveikatai ir psichologo patarimai, kaip ją sušvelninti
2024-02-27 10:12
Netikrus profilius dirbtinis intelektas „kepa“ milijardais: 5 žingsniai, kaip juos atpažinti socialiniuose tinkluose
2024-02-27 08:11
Nieko nepirko, bet 42 eurus nuskaičiavo nuo kortelės: ką daryti, jei taip nutiks ir jums
2024-02-14 14:03
Plinta naujas sukčiavimo būdas: paštomate sumokėję kortele prarasite pinigus
2024-02-09 16:40
Įvyko kibernetinis incidentas: kaip nepamesti galvos
2024-02-06 12:39
Lietuvoje populiarėja nauja el. parduotuvė „Temu“: atsakė, ar ja naudotis saugu
Daugiau...Paieška archyve




Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama