Socialiniuose tinkluose kone kasdien galime surasti įrašų ar komentarų, kuriuose pravardžiuojami ar necenzūriniais žodžiais išvadinami kiti žmonės. Pasak LRT radijo kalbintų psichologų, tokiu savo elgesiu internautai tik siekia išprovokuoti kitų vartotojų emocijas – kokią nors realią problemą išspręsti jiems nėra svarbu. Dėl to, pabrėžia ekspertai, leistis į šnekas su tokiais žmonėmis neverta – geriausia juos iš karto blokuoti.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pasitenkinimą suteikia bet kokia kito žmogaus reakcija
Kaip aiškina Vilniaus universiteto (VU) docentas, psichologas dr. Antanas Kairys, nestabdyti savęs ir iškoneveikti kitą socialiniuose tinkluose žmones skatina keletas veiksnių. Vienas pagrindinių – galimybė nuslėpti savo tapatybę ir šlykščius žodžius rašyti po slapyvardžiu. Eksperto teigimu, tai suteikia jausmą, kad „tu gali sau leisti daugiau“.
Be to, priduria pašnekovas, esminį vaidmenį šioje vietoje atlieka ir vadinamasis „emotional hit and run“ fenomenas, kuomet su kitu vartotoju bendraujant netiesiogiai, žmogaus jo paties pasisakymų padariniai taip ir nepaliečia.
„(Socialiniuose tinkluose – LRT.lt) mes turime vadinamąjį asinchroninį bendravimą – (...) bendravimas ten nėra gyvas. Tai reiškia, kad mes ne tuo pat metu sakome dalykus, ir tai leidžia žmogui palaikyti emocinį atstumą.
Tu parašai bjaurų komentarą ir gali atsijungti, palikti jį gyventi savo gyvenimą, po 15 minučių grįžti pasižiūrėti, kokią tu ten peklą užkūrei, ir pakikenti. Tuo tarpu realiame gyvenime tau pasekmės ateina iškart“, – teigia dr. A. Kairys.
Pasak psichologo dr. Tomo Lagūnavičiaus, socialiniuose tinkluose agresyvią kalbą vartojančius asmenis galima skirstyti į keturis tipus. Pirmieji, vadinamieji teisuoliai, yra įsitikinę, kad tik jų pasaulio suvokimas yra teisingas, ir siekia savo nuomonę primesti kitiems.
Antroji grupė, tęsia ekspertas, apima žmones, kurie yra tiesiog kupini neapykantos ir pavydo, pavyzdžiui, labiau pasiturintiems, gražesniems už juos.
Tretieji, taip vadinami nuobodžiautojai, paprasčiausiai neturi, ką veikti, ir ieško, kur emociškai išsikrauti, todėl ir rašo žinutes, kurios sukelia stiprias aplinkinių reakcijas.
Tuo tarpu paskutinė grupė sudaryta iš žmonių, kuriems patinka turėti grįžtamąjį ryšį, nesvarbu, kokį.
Pagrindinis visus šiuos žmones vienijantis dalykas, anot LRT radijo pašnekovo, yra tai, jog jie „maitinasi mūsų emocijomis“.
„Bet kokia reakcija, nesvarbu, teisinimasis, naujų faktų pateikimas ar dar kažkas, duoda jiems tą tokį pasitenkinimo jausmą, kad „aš padariau įtaką“, – teigia dr. T. Lagūnavičius.
Šiai minčiai antrina ir VU docentas dr. A. Kairys.
„Jeigu mes kalbame apie interneto trolius, pats jų apibrėžimas yra iš idėjos, kad jis turėtų išprovokuoti kažkokią reakciją. Dažniausiai tie komentarai yra skirti ne kažkokiam dalykui spręsti, ne išsiaiškinti tiesą, ne iš tikrųjų paklausti kito žmogaus, bet išprovokuoti jo reakciją ir tada toliau vystyti tą konfliktą“, – sako jis.
Psichologo nuomone, geriausia į tokio agresyviai nusiteikusio žmogaus įrašus ar komentarus socialiniuose tinkluose nereaguoti ir „trolio nemaitinti“. Su tuo sutinka ir dr. T. Lagūnavičius, skatinantis su „heiteriais“ problemų nesiaiškinti ir laikytis „dzinbudizmo“ principo – tiesiog juos blokuoti ir judėti į priekį.
Už pasisakymus socialiniuose tinkluose gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė
Nors socialiniuose tinkluose vartotojai neretai jaučiasi nesustabdomi ir niekieno nevaržomi, visgi, kaip pažymi advokatų kontoros „TGS BALTIC“ teisininkas Mindaugas Beniušis, iš tiesų taip nėra.
„Svarbu pabrėžti, kad nėra taip, kad mes galime rašyti bet ką socialiniuose tinkluose ir toliau gyventi laisvai be jokių apribojimų. Teoriškai vis tiek yra galimybė gauti tam tikrą teisinę atsakomybę už savo komentarus, pasakymus, net jeigu mes visi turime konstitucinę saviraiškos laisvę“, – LRT radijui sako M. Beniušis.
Anot teisininko, kiekvienas asmuo turi teisę į privatumą, garbę ir orumą, ir jeigu kitas žmogus ją pažeidžia, galima teismo tvarka reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, taip pat prašyti tam tikrus duomenis pašalinti.
„Kai apie žmogų yra paskleidžiama žeminanti ir tikrovės neatitinkanti informacija, galima kreiptis į pačią socialinę platformą, sakant, kad šitas komentaras pažeidžia socialinės platformos taisykles, pavyzdžiui, skatina neapykantą, žemina, diskriminuoja ir panašiai.
Kitas būdas yra kreiptis į teismą, prašyti paneigti informaciją, ją pašalinti, taip pat pripažinti, kad tam tikra informacija yra neteisinga“, – tvirtina advokatų kontoros „TGS BALTIC“ atstovas.
Pasak jo, kaip viešojoje erdvėje už keiksmažodžių vartojimą, daužymąsi ir rėkavimą galime gauti baudą, lygiai taip pat mums gali nutikti ir socialiniuose tinkluose, mat jie laikomi viešosios erdvės tęsiniu.
„Pakankamai kraštutiniais atvejais gali kilti ir baudžiamosios atsakomybės rizika, kai, pavyzdžiui, turime šmeižtą arba turime grasinimų susidoroti ir tie grasinimai yra pakankamai pagrįsti ir realūs“, – priduria M. Beniušis.
Viso pokalbio klausykitės LRT radijo laidos „Paraštės“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
Paieška archyve
