„Bene svarbiausias veikalas mokslo istorijoje – Thomo Kuhno „Mokslo revoliucijų struktūra“. Jame mokslininkas rašė, jog tam, kad naujos idėjos padarytų reikšmingą įtaką, reikia arba jauno žmogaus, kuris geba mąstyti kūrybiškai, arba tokio, kuris būtų „ištreniruotas“ visai kitame lauke ir galėtų suteikti mąstymui naujų perspektyvų. Manau, esu tas žmogus, svetimšalė, kuri gali padėti pažvelgti į ugdymą kitaip“, – pradėjo savo paskaitą dr. Barbara Oakley. Metafora mokslininkei – mėgstamiausia mokymo priemonė: „Pasitelkdamas metaforą statai tiltą ir sudėtingus dalykus padedi pasiekti greičiau. Kuo juokingesnė metafora, tuo tvirčiau informacija išlieka atmintyje.“
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Gegužės 25 d. JAV mokslininkė dr. Barbara Oakley Vilniaus universiteto (VU) Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre skaitė VU Medicinos fakulteto organizuotą paskaitą „Practical Insights from Neuroscience Improve Your Teaching to Neurodiverse Students“. Paskaita buvo skirta visų dalykų dėstytojams, studentams, profesinio ir specialiojo ugdymo mokytojams, instruktoriams ir treneriams, rašo „VU naujienos“.
Dr. Barbara Oakley – mokslininkė iš Oklando universiteto (JAV), turinti sistemų inžinerijos mokslo daktaro laipsnį. Jos mokslinių interesų sritis – neuromokslų ir socialinio elgesio ryšys. Straipsniai skelbiami JAV moksliniuose žurnaluose ir įtakinguose žiniasklaidose leidiniuose („The New York Times“, „Wall Street Journal“).
Pasak dr. B. Oakley, ugdyme viskas vyksta švytuoklės principu: vieną dešimtmetį svarbi vienokia prieiga, kitą dešimtmetį – kitokia, dar po kiek dešimtmečių prieigos, kurios atrodė visiškai nesvarbios, pasidaro be galo svarbios. „Tūkstančius metų buvo galvojama, kad vienintelis būdas ko nors išmokti – tai atsiminti. Maždaug prieš 70 metų viskas apsivertė: labiau nei atmintį visuomenė ėmė vertinti supratimą. Ir vis dėlto mes taip paskendome šioje idėjoje, kad pamiršome, jog jeigu negali atsiminti, iš tiesų nieko ir neišmokai“, – sako mokslininkė.
Anot jos, panašiai yra ir su aktyvaus mokymosi ir paskaitų vertinimu: į studentą orientuotas šiandienos pasaulis labiau vertina aktyvų mokymąsi, tuo tarpu tiek aktyvus mokymasis, tiek paskaitų klausymas – vienodai svarbūs. Mokslininkė pabrėžia, kad virtualus mokymasis – toks pat efektyvus (jei ne efektyvesnis) kaip ir paskaitų klausymasis gyvai.
„Kiekvienai šaliai yra svarbu turėti efektyvią virtualaus mokymosi sistemą: ištikus epidemijai, karui, bet kam nenumatytam – virtualus mokymasis užtikrina, kad bus judama į priekį“, – įsitikinusi dr. B. Oakley.
Patarė, kaip sustiprinti ilgalaikę atmintį
Paskaitoje mokslininkė išskyrė keturias technikas, kurios padeda mokiniams ir studentams geriau įsisavinti informaciją: pakartotinį skaitymą (angl. rereading), pasižymėjimą (angl. highlighting), pakartojimą (angl. retrieval) ir minčių žemėlapio (angl. concept map) kūrimą.
Pasak jos, įvairūs tyrimai rodo, kad pakartojimo technika – efektyviausia mokantis sudėtingų dalykų: „Kai kažko mokaisi, trumpalaikėje [angl. short-term memory] arba „darbinėje“ [angl. working memory] atmintyje sukuriamos neuronų jungtys. Be aktyvios praktikos (pakartojimo) sukurtos neuronų jungtys negali „nugulti“ ilgalaikėje atmintyje [angl. long-term memory].“
Miegas, anot pranešėjos, vaidina labai svarbu vaidmenį šiame procese: „Jeigu prieš miegą pakartosi tai, ko mokeisi dieną, smegenims duosi signalą, kad vienas ar kitas konceptas buvo labai svarbus ir neuronų jungtys bus sustiprintos.“
Be to, mokslininkė pabrėžė, kad mokymasis bus efektyvesnis, jeigu informacija bus suskaidoma. Pavyzdžiui, vietoje 5 valandų per dieną bus mokomasi po 1–2 valandas per dieną (vakarais atliekant pakartojimą) visą savaitę.
„Kai esi vaikas, mokaisi refleksyviai, būdamas procese, atlikdamas dalykus, užaugus – deklaratyvioji atmintis nurungia refleksyviąją, procedūrinę atmintį, štai kodėl išmokti naujų dalykų, pavyzdžiui, kalbų, tampa vis sunkiau. Sėkmingam mokymuisi abi atmintys – tiek refleksyvioji, tiek deklaratyvioji – vienodai svarbios. Abi sustiprinamos praktikuojant pakartojimą ir paskirstant norimus išmokti informacijos kiekius“, – savo paskaitą apibendrino dr. B. Oakley.
