Žemiau pateikiamos klasikinės sukčiavimo schemos. Šis sąrašas nėra baigtinis, kadangi nusikalstamas pasaulis nuolatos atranda vis naujų būdų išvilioti pinigus.
Netikra el. parduotuvė – bene populiariausias sukčiavimo būdas. Nusikaltėlis ar jų grupė sukuria interneto svetainę su skambiu pavadinimu. Tokia svetainė vizualiai dažniausiai atrodo ganėtinai patraukliai ir nesukelia įtarimų. Svetainės adreso vardas ar pavadinimas gali būti panašus į realiai egzistuojančios elektroninės parduotuvės adresą. Tokioje parduotuvėje siūlomų „prekių“ asortimentas gali atrodyti realistiškas ir būti gana gausus, kadangi sukčiai gali automatiniu būdu įkelti nors ir dešimtis tūkstančių skirtingų prekių aprašymų iš, pvz., tikros el. parduotuvės. Netikros parduotuvės tikslas – per kuo trumpesnį laiką gauti kuo daugiau pinigų iš patiklių žmonių, o vienintelis būdas tai padaryti yra per ženkliai mažesnes prekių kainas. Be abejo, pernelyg žemos kainos sukeltų įtarimą, todėl šalia to yra sugalvojamas ir pateisinimas: atidarymo proga, x metų jubiliejus ar naujos siuntos gavimas iš bankrutuojančio tiekėjo.
Pirkimo procesas gali nesukelti įtarimų, tačiau pervedę pinigus nieko negausite.
- Įtartinai žemos kainos.
- Parduotuvės interneto vardas yra panašus (vizualiai arba skambesiu) į žinomos el. parduotuvės pavadinimą.
- Perkant niekur nefigūruoja įmonės pavadinimas, o nurodomas fizinis asmuo ir jo banko sąskaitos numeris, taip pat gali būti nurodyta priežastis, kodėl pinigus reikia pervesti būtent fiziniam asmeniui. Žinoma, jei būtų nurodytas įmonės pavadinimas, tai irgi nesuteiktų jokios garantijos, kadangi įmonė gali būti įkurta sukčiavimo tikslais arba neegzistuoti.
- Internete trūksta informacijos apie parduotuvę. Verta pastebėti, kad sukčiai gali numatyti, kad ieškosite informacijos apie parduotuvę internete, ir sukurti teigiamą parduotuvės įvaizdį.
- Parduotuvės domeno vardas užregistruotas neseniai.
- Nėra galimybės atsiskaityti grynaisiais pristačius prekę arba toks atsiskaitymo būdas yra labai apribotas (pvz., nelogiška kaina galioja tik perkant internetu ir apmokant pavedimu).
Šis požymių sąrašas nėra baigtinis, tačiau jei planuojate pirkti el. parduotuvėje, kuri atitinka dalį paminėtų požymių, įvertinkite pinigų praradimo riziką.
Parduotuvė ar paslaugų svetainė skirta išvilioti duomenis – netikra el. parduotuvės ar paslaugų svetainė, skirta duomenims iš vartotojo išgauti. Tokia parduotuvės imitacija gali siūlyti naudą vartotojui už itin mažą kainą ar simbolinę kainą – pavyzdžiui, norint pusvelčiui naudotis paslauga tereikia užsiregistruoti svetainėje, nurodyti asmens bei kreditinės kortelės duomenis (galbūt net nuskenuoti pasą) – ir nusikaltėliai jau turi tai, ko jiems reikia. Turėdami kortelės bei asmens duomenis nusikaltėliai gali jais pasinaudoti arba juos parduoti kitiems asmenims.
Paslėptų mokesčių taikymas. Užsisakant iš šio tipo sukčiavimui skirtų svetainių, prekių kainos gali būti nedidelės, o pačių parduotuvių veikla gali būti santykinai legali – t. y. užsakytą prekę jūs galbūt ir gausite, tačiau sumokėsite papildomus mokesčius už kitas paslaugas, nes vykdant užsakymą, jo formavimo pabaigoje kur nors nedidelėmis raidėmis gali būti parašyta (arba ne) apie papildomus didelės piniginės išraiškos mokesčius „už pakavimą“, „už operatyvumą“ ar pan. Taigi pirkėjas už 40 eurų įsigydamas 50 eurų vertės prekę gali nepastebėti 20 eurų papildomo mokesčio.
Nekokybiškų ar padirbtų prekių pardavimas. Pasitaiko atvejų, jog pirkėjai įsigyja nekokybiškas ar aprašymo bei pateiktų fotografijų neatitinkančias prekes. Vienas iš galimų variantų – pirkėjui atsiunčiamas nesusijęs, bet panašus pagal svorį daiktas (pvz., vietoje kompiuterio – plyta), pirkėjas pasirašo siuntos dokumentus ją gaudamas ir vėliau neturi kaip įrodyti, jog tikrai negavo norimo daikto, ir su tuo susitaiko.
Spąstai neapdairiems pirkėjams – populiarėjantis sukčiavimo būdas, kol kas labiau aktualus užsienio el. aukcionuose ar skelbimų portaluose. Pailiustruosime pavyzdžiu: už nedidelę kainą yra siūlomas norimas daiktas, pateikiamos nuotraukos, tačiau kur nors nedideliu šriftu parašyta, jog iš tiesų pardavėjas parduoda to daikto nuotrauką arba dėžutę. Arba toks perspėjimas yra aiškiai matomas, tačiau pirkėjas galbūt nelabai gerai moka kalbą, kuria parašytas skelbimas.
