Sukčiai nesiliauja atakuoti šalies gyventojų ir verslo įmonių − per pirmąjį šių metų pusmetį „Swedbank“ pradėjo daugiau nei 1,4 tūkst. tyrimų dėl sukčiavimo, ir tai sudaro 80 proc. per visus 2021 m. pradėtų tyrimų. Banko saugumo specialistams per šešis šių metų mėnesius pavyko sustabdyti mokėjimus ir sugrąžinti klientams beveik 1,3 mln. eurų siekiančią sumą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Nors išsaugoti klientų lėšas pavyksta vis efektyviau, stebime neraminančias sukčiavimo apimčių augimo tendencijas. Pastaruoju metu ypatingai išsiskiria du sukčiavimo tipai – atakos fiktyviomis SMS žinutėmis ir romantinis sukčiavimas. Dėl šių sukčiavimo būdų per pirmąjį šių metų pusmetį pradėtų tyrimų skaičius jau pasiekė per visus praėjusius metus vykdytų tokių tyrimų skaičių“, – sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.
Pasak Ž. Augonės, siekdami išvilioti lėšas, savo aukas sukčiai aktyviai atakavo ir kitais būdais –skambučiais apsimetant banko darbuotojais, fiktyviais pasiūlymais investuoti, raginimais apmokėti paslaugas ar prekes netikrose internetinėse parduotuvėse.
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, vidutinė gyventojų dėl sukčiavimo patirtų nuostolių suma pirmąjį šių metų pusmetį siekė daugiau nei 540 eurų. Tuo metu verslo klientai dėl sukčių atakų neteko vidutiniškai 13,6 tūkst. eurų.
Kaip išvengti klastingų SMS žinučių spąstų
Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius „Swedbank“ saugumo specialistai pradėjo 650 tyrimų dėl sukčiavimo siunčiant SMS žinutes su fiktyviomis nuorodomis – tiek, kiek per visus praėjusius 2021 m. Užkibę ant klaidinančių SMS pranešimų kabliuko klientai bendrai neteko daugiau kaip 32 tūkst. eurų.
„SMS žinutė banko vardu su informacija apie neva blokuotą ar užvaldytą sąskaitą – ypatingai dažnai naudojamas sukčių triukas. Tobulėjančios technologijos sukčiams netgi leidžia sukurti situaciją, kada tokia fiktyvi žinutė pasirodo iš tikro banko gautų žinučių sraute. Vis dėlto svarbu įsidėmėti – bankas aktyvių nuorodų SMS žinutėmis niekada nesiunčia, tad gavus tokį pranešimą jokių nuorodų aktyvuoti negalima. Tai gali būti virusas arba ataka, skirta išvilioti svarbius duomenis“, – sako Ž. Augonė.
Pasak „Swedbank“ informacinės saugos vadovės, taip pat jokiu būdu negalima vykdyti ir prašymo suvesti arba padiktuoti savo prisijungimo prie interneto banko ar kortelės duomenis. Nei bankas, nei jokia kita šalies institucija telefonu ar SMS pranešimu tokių duomenų neprašo.
„Jei gavus tokią žinutę ar skambutį jums kyla nerimas, patariame paskambinti oficialiu banko telefono numeriu ir pasiteirauti apie situaciją. Blogiausia, kas gali nutikti tokioje situacijoje − daryti tai, ko žinutėje prašo sukčiai“, − pabrėžia saugumo ekspertė.
Kaip internete neieškoti meilės
Kaip pastebi Ž. Augonė, vadinamuoju romantiniu sukčiavimu užsiimantys asmenys skiria labai daug laiko bandymui įtikinti savo auką, kad ši pažintis – tikras ir nuoširdus meilės romanas.
„Kaip rodo mūsų banko duomenys, tai apsimetėliams romantikams pavyksta vis geriau. Dėl romantinio sukčiavimo per pirmuosius šešis šių metų mėnesius pradėti 103 tyrimai, tai yra, jau daugiau nei per visus praėjusius metus, o bendra gyventojų prarasta suma sudaro daugiau nei 36 tūkst. eurų“, – komentuoja Ž. Augonė.
Pasak jos, svarbu suprasti, kad niekada gyvai nesutikto žmogaus prašymas pervesti ar paskolinti pinigų yra labai aiškus signalas, jog galite turėti reikalų su sukčiais. Išmintingiausia tokiais atvejais būtų neatlikti jokių pinigų pervedimų ir nepasiduoti naujos meilės prašymams ar įtikinėjimams.
Užmezgus internetinę pažintį rekomenduojama paieškoti daugiau informacijos apie asmenį internete, palyginti su socialinio tinklo paskyroje ar pažinčių svetainėje pateikiamais duomenimis. Internetu surastam draugui ar draugei taip pat verta pasiūlyti susisiekti telefonu ar vaizdo skambučiu.
„Tiesioginio kontakto, o ypač vaizdo skambučių, sukčiai vengia, mat gali paaiškėti, kad žmogus socialinio tinklo paskyros nuotraukoje ir vaizdo skambutyje – visiškai skirtingi asmenys. Išsisukinėjimai nuo bendravimo vaizdo ryšiu irgi yra lakmuso popierėlis, rodantis, kad turite reikalų su neaiškių planų turinčiu asmeniu“, − atskleidžia „Swedbank“ saugumo ekspertė.
Kaip neužkibti ant netikrų investicijų jauko
Remiantis „Swedbank“ duomenimis, vidutinė gyventojų nuostolių suma, susiviliojus netikru pasiūlymu investuoti, pirmąjį šių metų pusmetį siekė beveik 1 tūkst. eurų. Banko saugumo specialistai pradėjo beveik 180 tyrimų dėl tokio sukčiavimo atvejų.
„Išgirdę viliojantį pasiūlymą per trumpą laiką užsidirbti garantuotą 25, 50 ar net 100 proc. siekiančią investicijų grąžą, neretai gyventojai ryžtasi „įdarbinti“ kone visas savo santaupas. Tad ir nuostoliai patekus į šią sukčiavimo schemą yra vieni iš didesnių. Vis dėlto privalu atminti, kad tokie pasiūlymai smarkiai prasilenkia su realybe ir yra ne garantuotas būdas uždirbti didelę grąžą, o garantuotas būdas netekti pinigų“, – komentuoja Ž. Augonė.
„Swedbank“ informacinės saugos vadovė atkreipia dėmesį, kad ilgalaikė metinė grąža iš investicijų paprastai sudaro 7–9 proc., ir tai turėtų būti aiškus orientyras, pagal kurį reikėtų vertinti investicijų pasiūlymus.
Galiausiai, pabrėžia Ž. Augonė, solidžių ir patikimų finansinių institucijų investavimo brokeriai patys potencialiems klientams neskambinėja ir investuoti nesiūlo. Todėl domintis investavimo galimybėmis verčiau kreiptis į savo banką oficialiai nurodomais kontaktais ir gauti informaciją apie investavimo sprendimus iš patikimo šaltinio.
Paieška archyve
