Įmonei „Perlas energija“ nusprendus panaikinti fiksuotos kainos planus, teisininkas Tomas Chochrin sako, kad tuo atveju, jei vartotojai nepritaria sutarčių sąlygų pakeitimams, „Perlas Energija“ ir toliau turės teikti paslaugą fiksuota kaina. Maža to, pasak T. Chochrin, jei įmonė to daryti nesutiks, vartotojams sudarius sutartį su kitu tiekėju jie turėtų teisę iš „Perlas energija“ pareikalauti padengti kainų skirtumą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Feisbuke Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultantas, Mykolo Romerio universiteto, Privatinės teisės instituto lektorius dr. T. Chochrin priminė, kad vartotojai gali nepritarti „Perlas energija“ sutarčių pakeitimams ir tiekėjas tokiu atveju turės vykdyti sutartį pasirašytomis sąlygomis – t.y., vartotojams mokant fiksuotą kainą.
T. Chochrin taip pat patarė, kad jei „Perlas energija“ nenorės to daryti, vartotojas gali sudaryti sutartį su kitu nepriklausomu elektros tiekėju. Jei kaina, kurią reikės mokėti, bus didesnė, pasak teisininko, vartotojas turi teisę pareikalauti iš „Perlas energija“ padengti kainų skirtumą.
„Jeigu pas kitą tiekėją jums reiks mokėti brangiau, negu sutarėte iš pradžių su „Teleloto“ dėl fiksuotos kainos, jums atsiveria įvairiausi smagūs teisiniai pažeistos sutarties gynybos būdai. Pavyzdžiui, galėsite nuėję pas kitą tiekėją ir sudarę su juo fiksuotą sutartį pareikalauti iš „Teleloto“ kainų skirtumo, t.y., skirtumo tarp pradinės kainos su „Teleloto“ ir brangesnės kainos, pavyzdžiui, su „Igničiu“, – nurodė teisininkas.
Pasak teisininko, „Perlas energija“ gali gauti „labai labai brangią pamoką“, kad sutarčių reikia laikytis, o dar brangesnė pamoka teks valstybei.
„Kai pagalvoji, nerealu, kad kažkokie genijai sugalvojo, kad šitam rinkos liberalizavimo žaidime gali dalyvauti iš esmės bet koks UAB‘as su 100 tūkst. eurų įstatinio kapitalo. Su 6 darbuotojais, nieko bendro neturėję su elektros paslaugų tiekimu“, – stebėjosi teisininkas.
Kitame įraše T. Chochrin taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurie „Perlas energija“ sutarčių su vartotojais punktai prieštarauja vieni kitiems. Pavyzdžiui, sutarties 3.4 punktas nurodo, kad tiekėjas informuoja vartotoją apie keičiamas sutarčių sąlygas, o jis per 30 dienų gali pareikšti nepritarimą pakeitimams arba sutartį nutraukti.
7.4. punkte kalbama apie tai, kad tiekėjas pasilieka teisę vienašališkai keisti sutarties sąlygas, įskaitant kainas.
O jei vartotojas nesutinka su sutarties pakeitimu, apie kurį pranešta, pasak punkto 7.5, jis turi teisę atsisakyti sutarties, apie tai informuodamas tiekėją per 30 dienų.
„(Sutarties) 3.4. sąlyga nustato vartotojui opciją sutikti arba nesutikti su sutarties pakeitimu, o 7.4. ir 7.5. sąlygos suteikia vienašalę teisę teikėjui keisti sutarties sąlygas, tačiau sako, kad vartotojas negali nepritarti ir pasilikti prie pradinių sąlygų, nes nepritaręs gali tik nutraukti sutartį“, – nurodė T. Chochrin.
Pasak teisininko, tai yra situacija, kai vartotojas gauna vadinamąjį „sutik arba išeik“ (angl. take it or leave it) pasiūlymą, kai arba sutinki su verslininko pasiūlytomis sąlygomis, arba eini į rinką ieškoti alternatyvos, nes verslininkui neapsimoka derėtis su kiekvienu vartotoju.
Tad ką daryti sutarties šaliai, kuri gauna tokį pasiūlymą, ir mato, kad sutarties sąlygos prieštaringos, bet vis tiek nori sudaryti sutartį su šiuo verslininku?
Anot T. Chochrin, tokiems asmenims apsaugoti Civiliniame kodekse numatytas principas, kuris teigia, kad tuo atveju, kai „abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.“
„Gali kilti klausimas, ką ir kodėl reiškia šis principas. Jis mena dar romėnų laikus ir yra grindžiamas elementaria logika, kad jeigu viena iš potencialių sutarties šalių turi galią pasiūlyti sutarties sąlygas, tai turėdama tokią galią ji turi pareigą suformuluoti sąlygas maksimaliai aiškiai ir suprantamai, kad jose nebūtų jokių dviprasmybių“, – aiškina teisininkas.
„Liaudiškai kalbant, jeigu pasiūlei blogai suprantamą sutarties sąlygą, tai tau tenka jos neigiami padariniai, nes pats susimovei taip ją suformuluodamas“, – sakė T. Chochrin.
Pasak jo, tokia situacija, kai kelios sutarties sąlygos prieštarauja viena kitai, aiškinama dviprasmiškas sąlygas pasiūliusio verslininko nenaudai.
„Nes verslininkas pats sukūrė tas sąlygas, pats pasiūlė vartotojui. Nesuformulavo sutarties teksto – prisiima to neigiamus padarinius“, – pridūrė jis.
Paieška archyve
