Neslūgstant programinės įrangos kūrėjų poreikiui rinkoje, vis daugiau skirtingų sričių specialistų ir jaunų žmonių bando persikvalifikuoti darbui IT sektoriuje. Vieni renkasi studijas, kiti akademijas, o treti – mokosi patys. „CodinGame“ apklausus 14 tūkst. programuotojų paaiškėjo, kad net 32,20 proc. jų šio amato išmoko patys. Taigi nuo ko pradėti siekiant tapti šios srities atstovu?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dažnas pradedantysis jaučia, jog dar prieš pradėdamas mokytis jau turi priimti sprendimą, kuria kryptimi siekti žinių – front-end, back-end srityse, o gal techninės įrangos (angl. hardware) programavime? Daugiau nei 400 programuotojų savo gretose turinčio kompetencijų centro „Telia Global Services Lithuania“ skaitmeninių kanalų skyriaus vadovas Aleksej Dutkevič pataria pradėti visai ne nuo programavimo.
„Dar prieš linkstant viena ar kita kryptimi, svarbu susipažinti su pamatais – bendraisiais programinės įrangos kūrimo konceptais (angl. common engineering concepts), sistemų ir portalų vystymo ciklais (SDLC), bendrąja architektūra, duomenų struktūra, programavimo principais ir t.t. Tai yra pamatinės žinios, kurios, nors ir nuolat tobulėja ir progresuoja, duos aiškesnį suvokimą apie šią sritį, o tada jau galima susipažinti su pirmosiomis kalbomis“, – sako A. Dutkevič.
„Bash/Z Shell“
„Bash/Z Shell“ nėra įprasta programavimo kalba, tačiau tai – vienas pagrindinių dalykų, kuriuos reiktų suprasti ir išmokti naudoti startuojant IT srityje. Tai – „Unix“ sistemos komandų kalba, kuri leidžia suvokti kaip veikia komandinė eilutė, kaip automatizuoti tam tikras komandas, valdyti kompiuterį ir jo programas bei dirbti su sistemų ir programų įrašais (angl. parsing logs).
„JavaScript“
Viena populiariausių pasaulyje programavimo kalbų, kuri dažniausiai pasitelkiama kuriant tinklalapius, portalus, skaitmenines sistemas. Jos populiariausi karkasai (angl. frameworks) – „Vue.js“, puikiai tinkantis pradedantiesiems, nes turi aiškiai aprašytas taisykles ir gaires, bei „React“, turintis didžiausią pasaulyje bendruomenę, kuri užtikrina palaikymą, atsakymų ar net mentorių radimą.
„Ši kalba yra pirmas pasirinkimas, kai kalbame apie vizualiuosius sprendimus, leidžianti net kurti individualius API. „JavaScript“ puiki tuo, jog net ir mokantis front-end specifikos bet kuriuo metu gali mokytis ir back-end bei tapti full-stack programuotoju“, – pasakoja A. Dutkevič.
„Java“
„Būtų galima kalbėti apie daugelį objektiškai orientuotų programavimo kalbų – „Ruby“, „Golang“, „C++“, „.NET“ – tačiau kai kalbame apie rinkos standartą, „Java“ jau daugelį metų neužleidžia pozicijų. Šios kalbos mokėjimas ne tik atvers daugybę galimybių, tačiau ir kelią į kitas sritis, pavyzdžiui, „Android“ programavimą“, – sako ekspertas.
„Java“ skirta kurti sudėtingus sprendimus, reikalaujančius sunkių skaičiavimų, todėl ją išmokti išties gali būti nelengva. Laimei, faktas, kad „Java“ yra rinkos standartas, lemia informacijos gausą ir daugybę taisyklių, kurių griežtai laikantis mokymosi procesas bus paprastesnis.
„Python“
„Python“ yra viena daugiausiai potencialo ateityje turinčių programavimo kalbų, su kuria galima realizuoti daug skirtingų dalykų – tiek kodo rašymą, tiek objektiškai orientuotą programavimą. Mokydamasis šios kalbos taip pat galite tapti full-stack programuotoju, o jos ateitis – itin šviesi.
„Python“ išties naudojama visur – nuo domenų analitikos, žaidimų kūrybos, web programavimo, iki dirbtinio intelekto ir mašininio mokymo srities bei gausybėje kitų ateities sferų. Taip pat pastebime, kad vis daugiau universitetų užsienyje ją jau įtraukia į savo programas, suvokdami, jog ši kalba netrukus gali būti viena populiariausių“, – konstatuoja „Telia Global Services Lithuania“ atstovas.
Pasiruoškite išmokti naujoves kasdien
Net ir išmokus šiuos pagrindus, kasdienis mokymasis IT srityje nėra tik gražus posakis, tai – vienas reikalingiausių įgūdžių. „Programavimo kalbos keičiasi, vienos ateina, kitos išeina, domėtis reikia visomis, nes niekada nežinai, kur pasuks tendencijos. Pradedant rekomenduojama orientuotis į tai, kas susiję su tinklalapiais, aplikacijomis, platformomis, nes tai yra didžioji masė, o vėliau jau galima specializuotis“, – atskleidžia A. Dutkevič.
Jis priduria, kad programuotojo darbas yra gerai apmokamas ne dėl turimų žinių, o dėl gebėjimo nesustoti mokytis ir prisitaikyti, domėtis naujovėmis ir jas taikyti. Išmokus pirmąsias kalbas, judėti prie kitų sričių, plėsti akiratį ir, jei motyvacija ateis būtent iš čia, o ne iš pinigų, sėkminga karjera – garantuota.
Paieška archyve
