Sinoptikai prognozuoja, kad po ilgiau nei savaitę trukusių tropinių karščių Lietuvą šiomis dienomis turėtų nuplauti liūtys, lydimos gūsingo vėjo, perkūnijų ir audrų. Atokvėpio nuo kaitros laukiantys gyventojai raginami neatsipalaiduoti ir tinkamai pasiruošti galimai gamtos stichijai. Išanalizavę keleto pastarųjų metų audrų sukeltus draudiminius įvykius specialistai įvardija pagrindinius dalykus, ką būtina padaryti artėjant audrai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Audros Lietuvoje siaučia kasmet, tačiau jų sukeltų žalų turtui nemažėja. Tai rodo, kad žmonės arba dar ne iki galo įsisąmoninę, kaip svarbu apsaugoti save ir savo turtą, arba nežino, kaip tai padaryti. Artėjant audrai derėtų vadovautis posakiu, kad reikia tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam, ir atkreipti dėmesį į penkis svarbiausius dalykus, kurie kasmet tampa pagrindinėmis žalų ir nepatogumų priežastimis“, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marek Ernest Goliančik.
1. Pasiruošti elektros dingimui
Bene daugiausiai nepatogumų audros sukelia dėl masinių elektros tiekimo sutrikimų – jos netenka ir šimtai, ir tūkstančiai namų ūkių. M. E. Goliančik teigimu, tam galima pasiruošti iš anksto – išgirdus prognozuojant audras atsargumo sumetimais pasiruošti žibintuvėlius, pasikrauti mobiliuosius telefonus, besinaudojantiems individualiu gręžiniu – prisileisti pakankamas vandens atsargas.
„Veikiantis telefonas yra kritiškai svarbus ir gaunant svarbius tarnybų pranešimus, ir susisiekiant su artimaisiais, o jei patyrėte žalą, sveikatos sutrikimų, įvairius gedimus ar dingo elektra – operatyviai informuoti apie tai bei paprašyti pagalbos, todėl pasirūpinkite, kad jis nebūtų išsikrovęs. Lygiai taip pat svarbu pasirūpinti autonominiais šviesos šaltiniais, jei elektra dingtų tamsiu paros metu, bei vandens atsargomis“, – pataria jis.
Jokiu būdu negalima patiems mėginti šalinti elektros gedimo, nes toks žingsnis gali būti mirtinas. „Savavališkos iniciatyvos gali kainuoti labai brangiai – ne veltui Energijos skirstymo operatorius (ESO) rekomenduoja nuo nutrūkusio laido laikytis bent 8 metrų atstumo, taip pat nesiartinti prie transformatorinių, pastočių. Elektros dingimas yra laikinas nepatogumas, kurį nesudėtinga ištverti tinkamai pasiruošus. Svarbiausia apie gedimą informuoti (ESO) ar pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112“, – komentuoja M. E. Goliančik.
2. Saugiai sudėti nepritvirtintus daiktus
Artėjant audrai patariama iš atvirų vietų lauke surinkti daiktus, kuriuos audra gali pakelti, nuversti, nunešti. Vėjas gali nuplėšti ar sugadinti ištraukiamus stogelius, sulaužyti lauko baldus, batutus, pavėsines, pakelti į orą vazonus ar kitus daiktus, kurie gali išdaužti langus, apdaužyti pastatus, tvoras, automobilius, sužeisti žmogų.
„Ši paprasta ir nuolat primenama taisyklė yra iš esmės vienintelė galimybė pačiam pasirūpinti tuo, kad audra padarytų kuo mažiau nuostolių. Mes negalime papildomai apsaugoti stogų, vėjo nuplėšiamų lietvamzdžių ar apdailos detalių, tačiau niekas netrukdo į patalpą susinešti vazonus, indus, įrankius, kėdes ir staliukus, drabužių džiovyklas, batutus“, – primena M. E. Goliančik.
3. Uždaryti langus
Būtina nepamiršti sandariai uždaryti visas duris, langus, stoglangius. Jei griaudžia ir žaibuoja – pasirūpinti, kad būtų užvertos orlaidės, dūmtraukiai ar ventiliacijos angos ir nesusidarytų net menkiausias skersvėjis.
„Net jei atrodo, kad lietus lyja ramiai, audra gali kilti per porą sekundžių. Pakaks vieno didesnio vėjo gūsio, kad pravertas langas būtų išlaužtas. Palikus pravirus langus, ypač išvykstant, vėjas ir lietus gali pridaryti daug žalos namo ar buto viduje esančiam turtui. Turėjome atvejų, kai smarkiam vėjui išlaužus pravertus langus kambariuose sudūžta akvariumai, televizoriai, vandeniu užliejamos sienos, baldai“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovas.
4. Išjungti elektrinius prietaisus
Žaibas gali sugadinti bet kokį elektrinį prietaisą, tad prieš audrą juos būtina išjungti iš elektros tinklo.
Dažniausiai draudikai fiksuoja po žaibo nustojančius veikti televizorius, šaldytuvus, signalizacijos sistemas, nors per dideles audras sudegti gali iš esmės bet koks prietaisas ar sistema, pradedant kompiuteriu ir baigiant šaldytuvu, dujų katilu ar kondicionieriumi.
M. E. Goliančik teigimu, elektros tinkle svyruojant įtampai įrenginiai tiesiog neatlaiko, todėl saugiausia būtų juos laikinai išjungti ir nesinaudoti, kol stichija nurims. Tiesa, oro kondicionavimo, signalizacijos ir kitas sistemas nuo žaibo sukelto perdegimo patikimiausiai saugotų kokybiška elektros instaliacija, nes jų išjunginėti specialistai nerekomenduoja.
5. Maksimaliai pasirūpinti automobilių saugumu
Audrų metu itin dažnai nukenčia automobiliai: ant jų virsta medžiai ar krenta lūžtančios šakos, dauguma tampa krušos aukomis, kai ledo gabalai sudaužo stiklus, įlenkia stogus, kapotus.
„Artinantis audrai reikėtų pažiūrėti, ar automobilis stovi tinkamoje vietoje. Jei yra galimybė, jį reikėtų pastatyti po stogu – garaže, stoginėje, daugiaaukštėje ar požeminėje aikštelėje. Tai bene vienintelis būdas apsaugoti automobilį nuo krušos. Jei galimybės rasti transporto priemonei pastogę nėra, ją geriausia palikti atviroje vietoje, kuo toliau nuo medžių, elektros stulpų, nestabilių pastatų konstrukcijų“, – rekomenduoja draudimo bendrovės atstovas.
Paieška archyve
