Taisyklė nekalbėti su nepažįstamais, kurią nuo mažų dienų vaikams diegia tėvai, turėtų galioti ir realiame, ir skaitmeniniame pasaulyje. Vis dėlto dažnai jauni žmonės lengva ranka į virtualius draugus priima visai nepažįstamus žmones – Didžiojoje Britanijoje atlikta apklausa parodė, kad 9 iš 10 „Facebook“ vartotojų yra gavę kvietimą draugauti iš nežinomo asmens, o kas antras jį priėmė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Toks žingsnis gali atrodyti nekenksmingas, tačiau dažnai už tokių „draugų“ slepiasi kibernetiniai sukčiai. Vienas iš didžiausių socialinių tinklų iššūkių yra tai, kad juose bet kas gali sukurti netikro žmogaus paskyrą, o šio reiškinio mastai yra milžiniški – „Facebook“ paskelbė per 2019 m. pašalinęs 5,4 mlrd. netikrų paskyrų. Todėl gavus kvietimą draugauti iš pirmą kartą matomo asmens, verta prisiminti patarimą „nekalbėk su nepažįstamais“, kuris padeda saugiau jaustis tiek gatvėje, tiek virtualioje erdvėje.
Dėmesys gali būti pavojingas
Dažniau nei suaugę, internetinėmis draugystėmis su nepažįstamais susigundo vaikai ir paaugliai – jie atmeta atsargumo patarimus neįžvelgdami grėsmių arba sakydami, kad į internetą einama ne slėptis, o pasirodyti. Taip pat nors internetas mažai kuo skiriasi nuo realaus gyvenimo, jame atsiranda jaunus žmones užburianti anonimiškumo iliuzija, palengvinanti ir supaprastinanti susipažinimą, dažnai užmirštant, kad žmogiškų santykių problemos bei grėsmės čia išlieka tos pačios.
Svarbus ir dėmesio klausimas. Realiame gyvenime kartais sunku gauti tiek dėmesio ir bendravimo, kiek norėtųsi. Internete iš esmės gali jo gauti, kiek reikia, todėl kartais šis dėmesio poreikis ir kompensuojamas paviršutinišku bendravimu su nepažįstamaisiais. Vis dėlto derėtų nepamiršti, kad nepažįstami asmenys, internete rodantys jums dėmesį, gali turėti ir blogų užmačių.
Pasak Lietuvoje ne vienerius metus Saugesnio interneto savaitę organizuojančios asociacijos „Langas į ateitį“ veiklų vadovės J. Vasilavičiūtės-Garunkštienės, didžiausias pavojus slypi tame, kad netikri draugai gali mėginti išvilioti asmeninius ir finansinius duomenis, suklastoti tapatybę, šantažuoti, surengti patyčias. Kita grupė asmenų tokiu būdu platina internetines nuorodas, nuvedančias į kenkėjiškas svetaines – pamatę tokio „draugo“ pasidalintą neva įdomią nuorodą ir ją paspaudę žmonės gali užkrėsti savo įrenginį įvairiais kenksmingais šnipinėjančiais virusais. Yra ir tokių, kurie, turėdami blogų ketinimų ir apsimetę patraukliu priešingos lyties asmeniu, siekia nepilnametį išvilioti į gyvą susitikimą.
Kaip atpažinti „nedraugą“?
Pirmas ir svarbiausias patarimas, yra priimti kvietimus draugauti tik iš tų žmonių, kuriuos bent kažkiek pažįstate ar žinote. Jei neprisimenate, kur žmogų galėjote sutikti realiame gyvenime, verta peržiūrėti jo socialinio tinklo draugų sąrašą. Radus ten pažįstamų, galima jų paklausti apie šį asmenį.
„Gavę tokią užklausą jaunuoliai gali trumpam tapti sekliais – panagrinėti asmens paskyrą, paguglinti jo vardą, paklausinėti apie jį kitų bendrų pažįstamų. Jei socialinio tinklo paskyra labai neinformatyvi, profilio nuotraukoje puikuojasi ne žmogaus veidas, o gėlė ar katinas, žmogus neturi ar nerodo kitų savo draugų, tai gali būti ženklas, kad po šiuo vardu slepiasi viešintis nenorintis asmuo“, – atkreipia dėmesį asociacijos „Langas į ateitį“ atstovė.
Įtarimų turėtų sukelti ir neįprastai trumpa ar neišsami asmens veiklos socialiniame tinkle istorija. Paprastai tikri žmonės bent retkarčiais pasidalina įrašais, pakeičia savo statusą, profilio ir viršelio nuotraukas, todėl jų paskyros yra gyvos, atspindinčios savo savininkus.
Netikros paskyros negali tuo pasigirti, čia paprastai nebūna jokių asmeninių įrašų, nebent dalinimasis įvairiomis nuorodomis, kurios gali būti ir kenkėjiškos. Netikrų paskyrų savininkų draugų sąrašas taip pat būna įtartinas: draugų gali būti itin mažai arba ypatingai daug, dauguma jų taip pat dangstosi po nieko nesakančiomis profilio nuotraukomis ir išgalvotais vardais.
Praeitis gali pasivyti
Paprastai saugaus interneto ekspertai pataria visus draugus socialiniuose tinkluose suskirstyti į grupes. Tą leidžia socialinių tinklų privatumo nustatymai. Tuomet skirtingoms draugų grupėms bus galima pateikti skirtingą informaciją, nerizikuojant, kad ji paklius į piktavalių rankas.
Pasak J. Vasilavičiūtės-Garunkštienės, draugų filtravimas virtualioje erdvėje yra tik vienas iš saugaus elgesio internete aspektų, apie kurį turėtų žinoti vaikai ir paaugliai. Kitas ne mažiau svarbus dalykas yra tai, ką pats žmogus savanoriškai skelbia socialiniame tinkle.
„Prieš skelbiant informaciją internete, reikia niekada nepamiršti, kad bet kokia informacija, patekusi į internetą, ten išlieka visą laiką, nes gali būti kopijuojama ir platinama nekontroliuojamai. Net ir pašalinus tokį įrašą proceso sustabdyti gali būti neįmanoma – jis anksčiau gali būti daugelio žmonių išsisaugotas padarant ekrano kopiją. Todėl labai svarbu neskelbti to, dėl ko vėliau gali tekti gailėtis“, – pataria ji.
Susidūrę su draugais apsimetusiais internetiniais nusikaltėliais nepilnamečiai neturėtų tylėti ir laukti, kol situacija išsispręs savaime. Būtinai reikėtų pasikalbėti apie tai su suaugusiuoju, kuriuo pasitikima – tėvais, mokytojais, giminaičiais. Pajutę bet kokią grėsmę internete jauni žmonės gali pasitarti ir paskambinę į Vaikų liniją telefonu 116111 arba Jaunimo liniją telefonu 8 800 28888.
Paieška archyve
