Šią vasarą „Verslios Lietuvos“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, jog 20 proc. lietuvių per pavasarinį karantiną internetu pirko daugiau, o 17 proc. planavo tai daryti ir jam pasibaigus. Dar didesnes apsipirkimo internetu apimtis atskleidė tarptautinės finansinių paslaugų bendrovės „Intrum“ rugpjūtį paskelbti apklausos rezultatai: maždaug pusė (48 proc.) šalies gyventojų internetu daugelį prekių ketino pirkti ir pasibaigus su koronavirusu susijusiems suvaržymams. Į internetinę prekybą keliasi ir verslas – po pirmojo karantino vien internetu vykdyti prekybą nusprendė kas penktas Lietuvos verslas, rašoma pranešime.
 Lektorė Ingrida Kazlauskienė |
|---|
Tiesa, Statistikos departamento duomenimis, internetu aktyviausiai perka 25–34 m. (beveik 69 proc. per pastaruosius 3 mėn.) ir 35–44 m. amžiaus (atitinkamai 64 proc.) gyventojai. Per pastaruosius 3 mėn. internetu pirko tik apie 9 proc. 65–74 metų amžiaus gyventojų. Ši statistika nestebina ir projekto „Prisijungusi Lietuva“ lektorės Ingrida Kazlauskienė, kurios patirtis rodo, kad vyresnio amžiaus gyventojai kol kas nėra dideli prekybos internetu entuziastai. „Vyresnio amžiaus žmonėms aktualiausia – išmokti susimokėti mokesčius, o didesnių pirkinių jie dažniausiai nenori“, – atskleidžia pašnekovė.
Visgi ji tikina, kad daugumą vyresnio amžiaus gyventojų stipriai paveikė sudėtinga epidemiologinė situacija, dėl kurios jie vis aktyviau ryžtasi išmokti naudotis technologijomis. „Viskas – prekyba, sveikinimai, dovanų pirkimas, mokesčiai, gydytojų konsultacijos – persikelia į virtualią erdvę, o tai vyresnio amžiaus gyventojams kelia daug iššūkių. Stengiuosi jiems padėti perprasti technologijų pasaulį“, – sako lektorė, šiuo metu mokymus šalies gyventojams vedanti nuotoliniu būdu.
Gąsdina neužtikrintumas
Lektorė pasakoja, kad prieš pirkdami prekę ar paslaugą internetu, žmonės turi įvairių baimių. „Žmonės negali paliesti prekės, pasimatuoti drabužio, užuosti perkamų kvepalų aromato, todėl natūraliai kyla baimė, ar patiks ir tiks daiktas, kurį jie užsisako. Dažnai trūksta užtikrintumo ir saugumo – ar sumokėję pinigus tikrai gaus prekę. Be to, vis dar bijoma pirkti iš užsienio prekybos platformų, nes nemokama užsienio kalbos“, – dažniausias priežastis, kodėl neperkama internetu, vardija I. Kazlauskienė.
Vyresniems gyventojams trūksta informacijos apie saugų pirkimą, pardavėjo patikimumą, parduotuvės prekių pardavimo ir pristatymo sąlygas. „Todėl su mokymų dalyviais mokomės atskirti, kurios svetainės yra tikros, atkreipti dėmesį į tai, kaip rašomas svetainės adresas, kaip prie jos jungiamasi, kada sukurta svetainė, raginame susipažinti su kitų pirkėjų atsiliepimais apie elektroninį pardavėją“, – sako I. Kazlauskienė.
Anot jos, jaunesnio amžiaus mokymų dalyviams aktualios pasaulinės prekybos platformos, tokios kaip „Amazon“ ar „AliExpress“ – mokymų metu aptariama, kaip išsirinkti geriausią pirkėją: kaip palyginti kainas, įvertinti siuntimo mokesčius ir muitus, jei tokie taikomi, siuntimo trukmę ir panašiai.
Kaip saugiai pirkti internete?
Vienas svarbiausių dalykų perkant internete – rinktis saugų pardavėją. Tai padaryti padeda keletas paprastų taisyklių, pirmiausia – pirkti tik iš puslapių, kurių adresas prasideda https://, o prisijungus prie jo naršyklėje rodomas spynos ženklelis, reiškiantis, kad prisijungimas yra šifruotas ir saugus. Taip pat svarbu pasitikrinti, ar internetiniame puslapyje lengva rasti kontaktinę informaciją (adresą, telefoną, el. paštą) – jei jos nėra, tai rimtas ženklas, kad e. parduotuvė gali būti nesaugi.
Pasitikrinti puslapio patikimumą padeda ir pirkėjų atsiliepimai – juos rasti galima tiek paties pardavėjo svetainėje, tiek jo socialinėse paskyrose, tiek informacijos apie įmonę ieškant „Google“ paieškos sistemoje. Be abejo, tikrai saugu pirkti yra gerai žinomų prekės ženklų e. parduotuvėse.
Svarbus aspektas perkant internetu – prekių pristatymas. Dažnai, perkant už didesnę sumą Lietuvoje, jis yra nemokamas, tačiau visada aktualu pasitikrinti prekių pristatymo terminus, būdus ir įkainius, ypač perkant užsienio e. parduotuvėse. Perkant internetu taip pat kartais taikomi papildomi mokesčiai – pavyzdžiui, įsigyjant bilietus į renginį, taikomas keliasdešimties centų aptarnavimo mokestis, taigi kiekviename žingsnyje atidžiai įvertinkite, ar prisideda papildomos sumos.
Ieškant prekių e. parduotuvėse verta pasidomėti ir prekių grąžinimo sąlygomis, ypač perkant tokias prekes kaip drabužiai ar avalynė. Dažniausiai jų grąžinimas yra nemokamas, o kartais nereikia mokėti net siuntimo mokesčių – taigi netikusį ar nepatikusį pirkinį lengva grąžinti ir nepatirti jokių išlaidų.
Perkant e. parduotuvėse patariama saugoti visus duomenis apie atliktus pinigų pervedimus – informacija apie juos yra mokėjimus patvirtinančiuose elektroniniuose laiškuose, kurie atstoja prekės ar paslaugos įsigijimo čekius.
Perkant internetu – greičiau ir pigiau
Anot I. Kazlauskienės, pirkimo internetu naudas būtų galima vardinti ilgai. „Perkant internetu tai galima daryti bet kuriuo paros metu ir taupant laiką, kurį sugaištumėme vaikščiodami po fizines parduotuves. Internete pateikiama daug išsamios informacijos apie prekes, o pirkinius atsiimti galima kiekvienam patogiausiu būdu – tam skirtuose
punktuose arba kurjeriui juos pristatant į namus“, – teigia ji. Pašnekovė atkreipia dėmesį, jog didelis pirkimo internetu privalumas yra mažesnės kainos, nei tų pačių prekių fizinėse parduotuvėse. Negana to, jas paprasta palyginti – egzistuoja tokie įvairių prekių kainų palyginimo portalai, kur galima paprastai sužinoti, kurioje lietuviškoje e. parduotuvėje norima prekė kainuoja pigiausiai.
Lektorės teigimu, perkant internetu galima ir didesnė atsiskaitymo būdų pasiūla. „Atsiskaityti už prekes galima ir banko pavedimu, ir naudojantis e. bankininkyste, ir grynaisiais pinigais, ar banko kortele kurjeriui, taip pat įsigyjant prekes internetu galima pirkti išsimokėtinai“, – vardija pašnekovė.
Naujausio „Verslios Lietuvos“ užsakymu atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, Kalėdų dovanas internetinėse parduotuvėse pirkti šiemet planuoja 53 proc. šalies gyventojų.
Paieška archyve
