Pamokoms persikėlus į virtualią erdvę, įvairios pokalbių platformos tapo bene vienintelis būdas moksleiviams keistis informacija. Nors susirašinėjant skaitmeninėje erdvėje reikėtų elgtis pagarbiai, kaip ir bendraujant realybėje, tačiau „Samsung“ inicijuotos programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ užsakymu atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad net 74 proc. jaunuolių yra turėję nesusipratimų su kitais žmonėmis internete, ir net 31 proc. iš jų yra buvę įžeisti bendraujant skaitmeninėje erdvėje. Anot programos vadovės Eglės Tamelytės, tai liudija, kad moksleiviams vis dar pristinga diskutavimo įgūdžių.
Asociatyvi „Unsplash“ nuotrauka
„Bendrauti skaitmeninėje erdvėje moksleiviams tenka ne tik su klasės draugais, tačiau ir su mokytojais, todėl jie turėtų susirašinėti pagarbiai, neįžeidinėti. Žinoma, nesutikti su kitų nuomone yra visiškai normalu, tačiau svarbu mokėti savo argumentus išreikšti mandagiai. Kone kas trečias jaunuolis yra buvęs įžeistas internete, o tokia statistika tikrai nedžiugina – tai rodo, kad vaikams trūksta žinių apie skaitmeninį etiketą. Daugiau informacijos apie pagrindinius elgesio principus internete vaikai gali sužinoti programos interneto puslapyje. Įgytos žinios pravers ir siekiant išklausyti skirtingas nuomones diskutuojant“, – tikina „Skaitmeninis moksleivio IQ“ vadovė E. Tamelytė.
Atkreipkite dėmesį į žinutės toną
Susirašinėjimas šiais laikais tikrai palengvina kasdienybę, tačiau turi ir savo trūkumų – dėl to, kad nematome pašnekovo, negirdime jo balso, žinutės tonas gali išlikti neaiškus. Jei diskutuojama, būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip formuluojamas žinutės tekstas. Jis turi būti labai aiškus, nedviprasmiškas, ir svarbiausia – pagarbus. Pavyzdžiui, vietoje kategoriškai išsakytos nuomonės vienu ar kitu klausimu, galima pabandyti pasiteirauti klasės draugų, ar jie apsvarstė kitokią galimybę ir pateikti savo problemos sprendimo būdo pasiūlymą.
Įsitraukite tik tada, kai manote, kad tai reikalinga
Pastebėjus, kad klasės susirašinėjimo platformoje vyksta nemandagi diskusija, prieš įsiveliant į pokalbį reikėtų gerai apsvarstyti, ar verta įsitraukti. Visa tai matys ne tik klasės draugai, tačiau ir mokytojai, todėl prieš išsiunčiant žinutę reikėtų apgalvoti, koks yra įsitraukimo į pokalbį tikslas – jei iškilęs ginčas neliečia jūsų tiesiogiai, o turimi argumentai nėra svarūs, tačiau norima tiesiog išsakyti savo nuomonę, tai į pokalbį gali įnešti nereikalingų neigiamų emocijų. Verta atsiminti ir tai, kad viešai išsakytos mintys formuoja kitų asmenų požiūrį į kalbantįjį, todėl atvėsus emocijoms išsiųstos žinutės gali priversti jus pačius jaustis nepatogiai.
Pagarbiai priimkite kitokią nuomonę
Jei kalbantis su žmonėmis siūloma daugiau klausytis, nei kalbėti, tokia pati taisyklė galioja ir susirašinėjant. Kilus nuomonių nesutarimui, svarbu atkreipti dėmesį į kito žmogaus mintis ir ieškoti kompromiso. Aklas savo nuomonės dėstymas ir neįsiklausymas į kitų pašnekovų nuomonę veda prie ginčo, kuriame abi pusės tiesiog išsakys savo argumentus, tačiau neieškos išeičių. Svarbu nebandyti įrodyti savo viršenybės, ar pasirodyti protingesniam už kitus bandant apginti savo tiesą, nes diskusijos tikslu turėtų tapti ne laimėjimas, bet kompromiso paieška.
Žinokite, kada pasitraukti iš pokalbio
Jei diskusijų metu kilo nevaldomas ginčas, svarbu atkreipti dėmesį į ženklus, kurie parodo, kad reikėtų pasitraukti. Ženklais gali būti laikomi ultimatumai ir grasinimai, pavyzdžiui, nesutikimas prisidėti prie planuojamo projekto. Taip pat aiškus ženklas, kad diskusija krypsta bloga linkme, yra tai, kai ginčo objektu tampa ne užduotys, o patys žmonės – atsiranda įžeidinėjimai, nepagarba nuomonei ir argumentams. Pastebėjus šiuos ženklus patartina atsitraukti, o jei sprendimą priimti visgi būtina, verta apsvarstyti ir apie galimybę klasės draugams pasiūlyti nusiraminti ir į problemą pažvelgti kitu kampu – galbūt iki bendro kompromiso trūksta tik tiek?
Paieška archyve
