Iki didžiųjų metų švenčių liko dar du mėnesiai, tačiau daugelis jau nevalingai pradeda dairytis į parduotuvių vitrinas ir galvoti apie dovanas draugams ir artimiesiems. Tačiau statistika rodo, jog ne tik į vitrinas dairomasi – „Eurostat“ duomenimis, net 69 % europiečių 2018 metais bent kartą apsipirko internetu. Didėjant apsiperkančiųjų internete skaičiui, auga ir siekiančiųjų iš to nesąžiningai pasipelnyti – siekdami surasti mažas kainas ir tenkinančius pasiūlymus, galime įkliūti į aferistų sukurtas fiktyvias apsipirkimo svetaines.
Asociatyvi nuotr.
Tam, kad artėjančios šventės neapkarstų likus ir be pinigų, ir be dovanų, dalijamės naudingais patarimais, kaip atpažinti netikras el. parduotuves.
Daug išduodantis domenas
Vienas pirmųjų atributų, kuriuos turėtų įvertinti pirkėjas – el. parduotuvės pavadinimas ir domenas. Domenas apie parduotuvę gali pasakyti labai daug – vien dirstelėjus į adresų juostą galima pamatyti, ar puslapis yra saugus: jeigu šalia internetinio adreso yra spynos ikona, informacija puslapyje yra šifruojama duomenų kodavimo sistemos sertifikatu – SSL (angl. Secure Sockets Layer). Taip pat patikimos internetinės svetainės adresas turėtų prasidėti https://.
Atidžiai reikėtų pažiūrėti ir į tai, kaip pats adresas yra parašytas. Sukčiai internete mėgsta prisidengti žinomais prekių ženklais, tad žiūrėdami į svetainės adresą atkreipkite dėmesį į tai, ar nėra panaudotas populiarus pavadinimas su minimaliais priedais ar pakeitimais, kad ir pakeičiant raides į skaičius (pvz., vietoj amazon.com parašyta amaz0n.com).
Apie domeną daug informacijos galima rasti ir paieškos sistemose. Rekomenduojama pasitikrinti domeno amžių – yra įvairiausių puslapių (pvz. duplichecker.com ar iplocation.net), kuriuose suvedus domeno pavadinimą galima matyti, kada jis buvo sukurtas. Jei nerandate informacijos apie įmonę, o ir domenas naujas, tokioje el. parduotuvėje apsipirkinėti nereikėtų.
Kontaktinė informacija ir detalumas
Ištyrinėję domeną, užsukę į pardavėjo rekvizitų skiltį ir susiraskite jo kontaktinius duomenis. Jeigu nėra pateikti įmonės rekvizitai ar patikimi kontaktai (telefono numeris ar el. paštas su įmonės pavadinimo galūne), reikėtų sunerimti. Taip pat, jeigu kontaktų puslapyje randama tik užklausos forma, greičiausiai tai nepatikima parduotuvė.
Kai kontaktuose yra nurodyti tiek įmonės rekvizitai, tiek kontaktai su įmonės el. paštu, tikimybė, kad svetainė tikra, ženkliai padidėja. Atidžiai reikėtų analizuoti tuos, kurie naudoja hotmail.com ir gmail.com paskyras.
Rekomenduojama atkreipti dėmesį ir ar svetainėje pateikiama informacija apie privatumo bei prekių grąžinimo politiką, prekių pirkimo taisykles. Jų pateikimas privalomas remiantis įstatymais.
Galiausiai rekomenduojama el. parduotuvės pavadinimą patikrinti „Google“ ar kitoje paieškos sistemoje – paieška internete lengvai atskleidžia komentarus ir klientų nuomonę. Socialiniai tinklai, ypač „Facebook“ yra gera vieta pasitikrinti el. parduotuvę, kadangi ten galima rasti klientų vertinimus, atsiliepimus bei patikrinti, ar pardavėjai aktyviai bendrauja su savo auditorija. Jei taip, ir atsiliepimų yra daug, greičiausiai el. parduotuvė verta pasitikėjimo.
Apgaulę gali išduoti ir kainos
Dažnai pirkėjus į netikras el. parduotuves pritraukia ir itin patrauklios kainos, tačiau į šį aspektą rekomenduojama žvelgti labai skeptiškai, ypač, jei tai – žinomų prekinių ženklų produktai. Jei kaina nėra adekvati kitų pardavėjų atžvilgiu, reikėtų kelis kartus peržvelgti, ar nėra kitų apgavystę signalizuojančių ženklų.
Tokiose fiktyviose parduotuvėse, kaip galima pastebėti internetinėje paieškoje, „Rayban“ akiniai gali kainuoti vos 10 eurų, o pardavėjas žemą vertę gali bandyti pagrįsti sakydamas, jog tai – paskutiniai vienetai arba taikoma išskirtinė nuolaida. Jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra, o jus bandoma apgauti.
Žinoma, įtartinai gali atrodyti ne tik prekės kaina, bet ir produktų nuotraukų kokybė, aprašymai. Jeigu nuotraukos nėra kokybiškos, geros raiškos, juolab, jei matosi foto duombazių vandenženkliai, o prekės aprašyme apstu gramatikos klaidų, tokioje el. parduotuvėje apsipirkti nederėtų.
Partneriai ir apmokėjimo būdai
Galiausiai dėmesį atkreipti reikėtų ir į siūlomus apmokėjimo bei pristatymo būdus. Pirmiausia reikia patikrinti, ar puslapyje naudojamos saugumo sistemos. Jeigu jos yra, greičiausiai rasite ir ženkliukus MasterCard SecureCode ar Verified by VISA. Pastebima, kad Lietuvoje el. parduotuvėse dažnai naudojamasi ir „Paysera“ pinigų surinkimo platforma. Šis atsiskaitymo būdas suveikia kaip dar vienas saugiklis – prieš suteikdama prieigą prie savo sistemos, ši stengiasi užsitikrinti, kad pardavėjas patikimas.
Skeptiškai reikėtų vertinti ir tarptautinius atsiskaitymo būdus. Vienas saugiausių tarptautinių atsiskaitymo būdų yra PayPal sistema – nesulaukę prekės, galite susisiekti su apmokėjimo sistemos administratoriais ir jei pardavėjas neįrodys, jog prekę jums tikrai išsiuntė, galėsite iš pačios platformos atgauti visus pinigus. Jeigu svetainėje siūloma padaryti pavedimą naudojantis įvairiausiomis tarptautinėmis pinigų perlaidų įmonėmis, kurių niekada negirdėjote, reikėtų sunerimti ir tokių pavedimų nedaryti.
Prekes pirkėjams iš el. parduotuvių dažniausiai pristato kurjeriai. Informaciją apie juos, anot siuntų siuntimo platformos „Siųsk pigiau“ vadovo Mindaugo Šilkūno, reikėtų vertinti dvejopai. Ekspertas pažymi, jog netikros ar nepatikimos el. parduotuvės gali paprasčiausiai įsidėti bet kurios įmonės logotipą į savo svetainę, bet tai nereiškia, kad jie bendradarbiauja.
„Vienas būdų – patikrinti svetainės amžių. Jeigu ši egzistuoja daugiau nei keletą metų ir turi kurjerių logotipus, jie veikiausiai dirba kartu, kadangi kurjeriai labai atsakingai stebi ir tikrina, kur yra naudojamas jų prekinis ženklas. Jeigu pamato savo logotipą svetainėje, su kuria nebendradarbiauja – iškart reikalauja išimti. Žinoma, šis metodas nėra šimtaprocentinė garantija, bet šiek tiek patikimumo duoda,“ – komentuoja M. Šilkūnas.
Paieška archyve
