Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuvoje patyčios tarp vaikų paplitusios labiausiai iš visų 43 Europos žemyno šalių. Kalbant apie elektronines patyčias, situacija, deja, ne geresnė: 2015 m. duomenimis, užimame antrąją vietą vertinant internetinių patyčių paplitimą Europos šalyse.
7 internetinių patyčių formos ir kaip su jomis kovoti / © „Moki-Moku“
Šio tyrimo metu 9 proc. 11 metų amžiaus berniukų nurodė patyrę internetines patyčias žinutės formatu bent dukart per pastarąjį mėnesį, bent kartą – 21 proc. Kokios yra internetinių patyčių formos ir kaip į jas reaguoti?
Elektroninės patyčios – tai agresyvus ir tyčinis elgesys, kuriuo siekiama pažeminti, įskaudinti ar išgąsdinti vaiką ir kurios vyksta internete ar kitoje virtualioje erdvėje.
Patyčios internete gali pasireikšti šiomis formomis:
- Įžeidinėjimai ir pravardžiavimas viešojoje erdvėje, kitiems matant ar girdint, pavyzdžiui, vaiko socialinio tinklo profilyje.
- Šmeižimas, kai apie vaiką skleidžiami gandai ir tiesos neatitinkanti informacija.
- Apsimetimas kitu asmeniu. Elektroninėje erdvėje ypač lengva slėpti savo tapatybę ir, susikūrus netikras paskyras, elgtis nepagarbiai ir įžeidžiančiai ar bandyti išgauti informacijos.
- Apgaulės būdu gautos asmeninės informacijos paviešinimas. Tai gali būti asmeninės nuotraukos, filmukai, prisijungimo duomenys ir kita svarbi vaikui informacija, kuria jis neturėtų ar nenorėtų dalytis viešai.
- Atstūmimas ir nepriėmimas į draugų grupę pokalbių kambariuose, socialiniuose tinkluose ir pan.
- Persekiojimas, kai grasinama kaip nors pakenkti arba gąsdinama, kad vaikas yra paslapčia stebimas.
- Įvairių su vaiku susijusių situacijų filmavimas ir platinimas internete. Vaikas gali būti filmuojamas jam nepatogiose situacijose, pavyzdžiui, netinkamai atsakinėjantis pamokoje, ir vėliau ši informacija viešinama.
Svarbu suvokti, jog elektroninės patyčios vaikui – tokios pat skaudžios, kaip ir patyčios realybėje, skirtumas nebent tas, kad elektroninės patyčios gali tęstis 24 valandas per parą ir vaikui nebelieka saugios erdvės, kur jis galėtų nuo jų atsitraukti.
Todėl į bet kokią elektroninių patyčių formą reaguoti yra svarbu. Pamatinis dalykas turėtų būti pokalbiai su vaiku ir siekis, kad vaikas, patyręs patyčias, nebijotų tėvams pasisakyti. Specialistai pataria į patyčias internete jokiu būdu neatsakinėti: nekomentuoti atgal, neatrašinėti ir pan.
Veiksmingiau tokiu atveju – informuoti socialinių tinklų administratorius, pavyzdžiui, „YouTube“ galima pranešti apie pažeidimą, jei žmogus nufilmuotas be jo sutikimo, o „Facebook“ informuoti apie tiesiog netinkamą turinį. Sprendimai dėl turinio pašalinimo tokiu atveju gali užtrukti, tačiau tai – jau konkretus problemos sprendimo būdas. Minėtus veiksmus dažnu atveju gali atlikti tik tėvai, nes oficialiai dauguma socialinių tinklų galima naudotis tik nuo 13 metų.
Reikėtų užsiimti ir patyčių prevencija. Svarbu, kad vaikas žinotų pagrindines saugaus naudojimosi internetu taisykles. Savo slaptažodžio saugojimas, atsargus bendravimas su nepažįstamaisiais, pagarbus bendravimas nežeidžiant kito – tokius dalykus vaikas turėtų žinoti ir suprasti dar prieš prisėsdamas prie įrenginio su įjungtu internetu.
Tiesa, išmokti saugaus naudojimosi internetu taisykles jis gali ir internete, pavyzdžiui, internetinėje platformoje „Moki-Moku“. Šiame puslapyje patrauklia forma, iliustruojančiais filmukais ir linksmais patarimais išdėstyta medžiaga padės vaikui suprasti pagrindinius saugaus elgesio internete principus ir apsaugos nuo galimų pavojų.
