Atsimenu, vaikystėje mane mokė, kad nereikia kalbėti su nepažįstamaisiais. XXI amžiuje tai būtų galima pasakyti ir kalbant apie virtualius nepažįstamuosius. Virtualioje erdvėje nepažįstamieji labai lengvai gali apsimesti bet kuo. Asmeninio saugumo virtualioje erdvėje klausimas šiomis dienomis tampa labai svarbus. Didžioji dalis suaugusiųjų net neįsivaizduoja, ką šiuolaikinis jaunimas veikia internete.
Atlikau vieną eksperimentą. Per kelias minutes susikūriau neegzistuojančios merginos „Facebook“ paskyrą, įsikėliau internete rastą nuotrauką ir pakviečiau į draugus vienos Vilniaus mokyklos visus vienos 8 klasės mokinius. Iš 25 mokinių, per kelias dienas, 6 priėmė mano kvietimus draugauti. Beje, visi šie 6 buvo vaikinai, tad tikėtina, kad jei netikras profilis būtų buvęs sukurtas vaikino vardu, tai analogiškos reakcijos būtų buvę galima tikėtis iš tos klasės merginų. Taip pat sulaukiau 3 kvietimų draugauti iš nepažįstamų žmonių. Susikurti netikrą profilį trūko tik kelias minutes, o užmegzti kontaktą nesudėtinga. Toliau šio eksperimento neplėtojau, tačiau net baisu pagalvoti, kiek piktavaliai gali pasiekti su tokiomis netikromis paskyromis.
Neseniai Anglijoje nuskambėjo istorija, kuomet pedofilai, apsimetė futbolo agentais ir per jaunimo tarpe populiarią bendravimo programėlę „Snapchat“ bandė užmegzti ryšius su Anglijos „Premier“ lygoje žaidžiančios Liverpulio „Everton“ jaunaisiais futbolininkais. Jaunieji žaidėjai gaudavo žinutes, kad agentai stebi jų pasirodymus ir jie norėtų juos atstovauti ateityje, bet dabar negali nieko apie tai sakyti savo tėvams ar klubui.
Šie faktai išaiškėjo „Everton“ klubui dalyvaujant projekte, kurio tikslas kovoti su vaikų seksualiniu išnaudojimu. Tai tik keletas pavyzdžių, parodančių, kad saugaus elgesio internete problema egzistuoja, tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje ir svarbu šviesti tėvus, vaikus ir visą visuomenę, kad būtų galima užkirsti kelią piktadariams. Štai keletas patarimų tėvams, kuriais reiktų pasinaudoti, siekiant, kad jūsų vaikai būtų saugesni virtualioje erdvėje. Kiekvieni tėvai patys turi nuspręsti, kiek kalbėti su vaiku vienu ar kitu klausimu, tačiau svarbiausia nedaryti klaidos ir būti įsitikinusiam, kad mano vaikas tai jau tikrai taip neatsargiai nesielgia.
1. Privatumo nustatymai. Vienas pirmųjų dalykų, kurį Jūsų vaikas turėti padaryti, tai nusistatyti savo privatumo nustatymus. Juk tikrai nereikia, kad skelbiamą informaciją matytų žmonės, kurie nėra draugai. Deja, bet šiuo metu daugumos jaunimo profiliuose skelbiama informacija yra prieinama bet kam.
2. Asmeninė informacija. Paaiškinkite vaikams, kad jie savo soc. tinkluose skelbtų tik tiek asmeninės informacijos, kiek tai yra tikrai reikalinga. Juk turbūt savo soc. tinklo paskyroje nebūtina skelbti savo el. pašto, namų adreso. Taip pat labai svarbu, kad vaiko skelbiamuose įrašuose (tekstuose, nuotraukose, vaizdo įrašuose) nebūtų per daug asmeninės informacijos, kuria piktavaliai galėtų pasinaudoti negeriems tikslams. Juk gal geriau neskelbti tokio įrašo, kad su visa šeima išvykstate atostogauti ir namai lieka tušti?
3. Slaptažodžiai. Atrodo elementarus dalykas, tačiau dauguma žmonių neskiria pakankamai dėmesio galvodami savo prisijungimų slaptažodžius. Pasaulyje vieni populiariausių slaptažodžių vis dar yra 123456 arba password, o juk kiek daug žalos gali pridaryti kitas žmogus, prisijungęs prie Jūsų profilių. Geriausia, kad slaptažodyje nebūtų su jumis susijusių dalykų, kuriuos gali žinoti aplinkiniai, jūsų vardai, pavardės, augintinio vardas ar Jūsų gimimo data nėra tinkamiausi slaptažodžio pasirinkimo variantai.
Geriausia, kad slaptažodyje būtų ne vien raidės, bet ir skaičiai. Ypatingą dėmesį siūlyčiau atkreipti į el. pašto slaptažodį, nes į daugumą soc. tinklų jungiamasi būtent el. pašto pagalba, tad prisijungus prie el. pašto, labai greitai galima prisijungti ir prie soc. tinklų paskyrų. Kiti soc. tinklai prisijungimams naudoja mobilųjį telefoną, tad jį taip pat reikėtų labai saugoti, nepalikinėti vietose, kur galėtų prieiti pašaliniai žmonės, naudoti papildomas apsaugos priemones (atrakinimo kodus), kad bet kas negalėtų prisijungti, net ir paėmęs Jūsų telefoną.
4. Virtualūs draugai vs. realūs draugai. Virtualioje erdvėje bet kas gali apsimesti bet kuo, tad su nepažįstamais asmenimis reiktų bendrauti labai atsargiai arba išvis nebendrauti. Mano atliktas eksperimentas tai puikiai parodo. Tad labai svarbu skirti, kas yra tikri draugai, o kas virtualūs. Geriausia, tarp savo virtualių draugų turėti tik realius draugus, ar bent jau galvoti, kokią informaciją suteiki savo virtualiems draugams.
5. Sekstingas. Tai gan populiarus būdas, kai žmonės tarpusavyje susirašinėja intymiomis žinutėmis, siunčia apsinuoginusių nuotraukas ar vaizdo įrašus. Tai ypač populiaru tarp paauglių. Šią temą su vaiku galima aptarti platesniame kontekste, kalbant apie tai, kad nereiktų siuntinėti žinučių ar nuotraukų, kurias pamačius tėvams, jam pasidarytų gėda. T. y., kad prieš kažką siunčiant pagalvotų, ar tai atrodytų tinkama tėvams.
6. Patyčios. Patyčios internete irgi yra opi problema, kartais galbūt tiesiog sunkiau atpažįstama, nes gali turėti pakankamai skirtingas formas. Patyčios internete apima tokius veiksmus, kaip vulgarių ar įžeidžiančių komentarų rašymas žmogaus soc. tinklo paskyroje, netinkamų (šantažavimas, grasinimai) asmeninių žinučių siuntinėjimas, asmeninių ar kitokio pobūdžio vaizdo įrašų, nuotraukų, kurios gali įžeisti, kėlimas į žmogaus soc. tinklų paskyras. Ką reiktų daryti? Pirmiausiai tai reiktų išsaugoti įrodymus, kurių gali prireikti ateityje.
Geriausia padaryti tos įžeidžiančios informacijos ekrano kopijas (print screen), o nuotraukų, video failus galima ir išsisaugoti. Pagal įžeidžiančių žinučių turinį galite spręsti, ar verta kreiptis į teisėsaugos institucijos. Vienas paprasčiausių žingsnių – užblokuoti žmones, su kuriais nenorite bendrauti, taip nebesulauksite nepageidaujamų žinučių ar informacijos ant profilio sienos iš to žmogaus. Svarbiausia nesivelti su tais žmonėmis į diskusijas, taip tik dar labiau skatinant tuos žmones Jus įžeidinėti.
7. Būkit draugais. Kai kurie tėvai susikuria profilius soc. tinkluose tam, kad galėtų stebėti savo vaikų elgesį. Tačiau taip galima pamatyti tik mažą dalį savo vaikų elgesio, juk jūs nematote, kokias asmenines žinutes Jūsų vaikas siuntinėja, kokiuose kituose soc. tinkluose bendrauja su kitais žmonėmis, tad visko susekti neįmanoma. Svarbiausia kalbėti su vaikais šia tema, kad jie žinotų, jog nežinant, kaip vienoje ar kitoje situacijoje elgtis, visada gali pasitarti su Jumis.
Šiame naujųjų technologijų amžiuje patys nesukontroliuosite viso savo vaikų elgesio internete, todėl labai svarbu, kad vaikas į Jus žiūrėtų, kaip pagalbininką, žmogų su kuriuo gali pasitarti iškilus neaiškiems klausimams.
Paieška archyve
