Dangų nutvieskus smarkiems žaibams, neretai gamtos reiškinių pasekmes pajuntame ir mes – dingsta elektra, sutrinka internetas, nutrūksta radijo ryšys ar gatvėse sutrinka šviesoforai. Meteorologai sako, kad šią vasarą audringų gamtos reiškinių gali būti gausu. Dėl ko kyla žaibas, kodėl žaibuojant kartais sutrinka techninė įranga ir kaip nuo sutrikimų jų apsisaugoti?
Taikosi į aukštumas
„Statinė elektra atmosferoje atsiranda judant debesų masyvams. Skirtinguose atmosferos sluoksniuose elektronai atplėšiami vienas nuo kito, – aiškina Vilniaus universiteto profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras Juozas Vaitkus. – Tokiu būdu tarp debesų susiduria dideli elektros krūviai, o lygiai taip pat debesų masyvo judėjimas nulemia skirtingą įsielektrinimą žemės atžvilgiu ir, jei tik susidaro dideli krūviai, dėl jų atsiranda įtampa tarp debesų ir žemės, ir vyksta elektros iškrova.“
Tokia pat pat iškrova vyksta ir tuomet, kai nusirengiame sintetinius drabužius ir šie kibirkščiuoja.
Kai kur įvyksta specifinės iškrovos, kurios vadinamos kamuoliniais žaibais. Pasak J. Vaitkaus, kamuolinis žaibas yra tarsi plazmos telkinys, kuriame iškrova susikuria ne lekiant tiesiogiai, o uždaroje erdvėje. Ji juda lėčiau ir jos poveikis sukeliant gaisrą ar tuo metu kai ji suyra sprogimo metu iššaukia papildomų bėdų.
Elektros iškrovos dažniausiai nusitaiko į įvairias aštrumas – J. Vaitkus aiškina, kad yra bendras dėsnis, jog elektrinis laukas koncentruojasi smailumose. O technologijos provokuoja žaibą trenkti į žaibolaidžius.
Daiktus patariama išjungti
Kodėl trenkus žaibui sutrinka elektra, dingsta internetas ar net užgęsta šviesoforas?
„Tie, kas konstruoja įrangas numato tam tikras apsaugos sistemas. Jei sistema būna perkrauta, vadinasi atėjo per dideli signalas, tuomet išsijungia jos apsaugos sistemos. Kai sutrikdymas nyksta, per užprogramuotą laiką sistema atsistato. Jei neatsistato, reikia imtis konkrečių remonto darbų“, – pasakojo J. Vaitkus.
Lietuvos energijos skirstomųjų tinklų (LESTO) režimų planavimo skyriaus vadovas Ervinas Pareigis sako, kad atvejai, kai elektra dingsta trumpam laikui, gali nutikti dingus vienam elektros energijos šaltiniui – praeina laiko, kol įsijungia alternatyvus.
„Perkūnijos metu visi veikiantys įrenginiai yra padidintos rizikos. Voltų juose daugiau negu teka mūsų tinklais ir tie įrenginiai pažeidžiami – nutrūksta laidai, sudega saugikliai ar kitos jungiamosios dalys gali sudegti linijose – dažniausiai pasitaikantys pažeidimai“, – aiškino pašnekovas.
Trumpalaikiai interneto sutrikimai, kai minutei ar kelioms nutrūksta interneto tiekimas, dažniausiai vyksta dėl elektros energijos, o ne interneto tiekėjų sutrikimų, tikino TEO atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
„Interneto tiekimo įranga namuose, pavyzdžiui, modemas-maršrutizatorius, veikia elektros maitinimo pagalba, todėl dingus elektrai sutrinka ir interneto ryšys. Atsistačius elektros maitinimui, įrangos veikimas atsistato automatiškai“, – kabėjo A. Bubnelis.
Pasak jo, žaibuojant rekomenduojama nekalbėti telefonu ir iš dažnių skirstytuvo ištraukti telefono ir modemo-maršrutizatoriaus laidus. Tokiais atvejais, kai dažnių skirstytuvo nėra, iš telefono linijos įvado reikia ištraukti modemo – maršrutizatoriaus laidą ir atjungti kitus elektros įrenginius.
Paieška archyve
