Šiltuoju metų laiku padažnėjusios gamtos stichijos dažnai sukelia gedimų skirstomajame elektros tinkle, kurie gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. AB LESTO primena apie saugų elgesį tokių situacijų metu: nesiartinti prie elektros įrenginių ar oro linijų, pastebėjus gedimus pranešti telefonu 1802, pirmąją pagalbą nuo elektros smūgio nukentėjusiems asmenims suteikti tik įsitikinus, kad pašalintas elektros srovės šaltinio poveikis.
Dėl aukštos oro temperatūros kylančių gamtos stichijų (gausių liūčių, stipraus vėjo ir perkūnijų, škvalų) skirstomajame elektros tinkle padažnėja gedimų.
„Norime priminti gyventojams, kad siaučiant gamtos stichijoms, kyla pavojus žmonių sveikatai, ypač jei jie pavojingu atstumu priartėja prie elektros įrenginių ar oro linijų. Pastebėję nukritusį elektros oro linijos laidą, pasirūpinkite, kad prie jo nesiartintų žmonės, gyvuliai, ir kuo skubiau informuokite apie tai LESTO telefonu 1802. Prie nukritusio elektros linijos laido negalima priartėti arčiau kaip 8 metrus. Taip pat rizikinga artintis ir liestis prie medžių, užvirtusių ant elektros laidų, oro linijų atramų, nes jais gali tekėti elektros srovė“, – įspėja Ervinas Pareigis, LESTO Dispečerinio valdymo departamento Režimų planavimo skyriaus vadovas.
Norint išvengti elektros poveikio, kai ant šlapios žemės ar žolės yra nukritęs nutrauktas elektros linijos laidas, reikia eiti smulkiais žingsneliais, laikant kuo arčiau koją prie kojos arba šokinėti ant vienos kojos. Jei elektros linijos laidas užkristų ant automobilio esant jame, iš jo negalima išlipti įprastu būdu. Kad nebūtų sukurta elektros grandinė ir žmogus nepatirtų elektros smūgio, iš automobilio reikia iššokti abiem kojomis. Likus automobilio viduje reikia stengtis nesiliesti prie metalinių detalių.
„LESTO specialistai taip pat nuolat seka orų prognozes ir planuoja savo veiksmus bei priemones, kurios panaudojamos prasidėjus elektros tiekimo sutrikimams. Operatyvinės brigados budi visą parą ir operatyviai šalina atsiradusius gedimus“, – teigia E. Pareigis.
LESTO telefonu 1802 nedelsiant kreiptis pagalbos reikėtų pastebėjus apgadintus, apsemtus ar kibirkščiuojančius elektros įrenginius, ant žemės, ant gatvės, ant automobilių ar kitur nukritusius laidus. Pavojus gyvybei gali kilti ir būnant arti elektros oro linijų atramų, transformatorinių, elektros energijos paskirstymo punktų, metalinių konstrukcijų, vielinių tvorų.
„Gamtos stichijų metu ypač pavojinga lauke naudotis elektros prietaisais – žoliapjovėmis, elektriniais pjūklais, vandens siurbliais ir panašiai. Patariame nesinaudoti elektros prietaisais net esant pastatų viduje, perkūnijos metu patartina nepalikti atvirų langų ir durų“, – primena E. Pareigis.
Pasak jo, labai svarbu, kad patys gyventojai laiku apgenėtų savo želdinius, augančius šalia elektros oro linijų, kad šie audros metu nepažeistų elektros laidų ir jų atramų. Planuodami išvykas, gyventojai turėtų pasidomėti meteorologų pranešimais.
Meteorologų duomenimis, apie 70 proc. dienų su perkūnija pasitaiko birželio – rugpjūčio mėnesiais. Pavasarį perkūnijos dažnesnės rytinėje Lietuvos dalyje, rudenį – vakarinėje.
Daugeliu atvejų, kai gedimai įvyksta aukštos ir vidutinės įtampos tinkle, juos automatiškai fiksuoja bendrovės dispečerinio valdymo sistema, todėl tokiais atvejais nustatant gedimų vietą nėra būtini elektros vartotojų pranešimai. Tačiau dėl gamtos stichijų įtakos įvairių gedimų įvyksta ir žemos įtampos tinklo dalyje – siekiant greičiau nustatyti gedimo vietą ir atstatyti elektros tiekimą, klientų prašoma kuo skubiau pranešti apie gedimus, nurodant ir vartotojo kodą, kuris yra įrašytas jų atsiskaitymų už elektrą knygelėse.
Pirmoji pagalba nukentėjusiesiems
Norint padėti žmogui, nukentėjusiam nuo elektros srovės, būtina laikytis atsargumo. Suteikti pirmąją pagalbą gali tik tie, kas tiksliai žino, kaip tai padaryti. Bet kokiu atveju pirmiausia būtina iškviesti greitąją pagalbą.
Pastebėjus, kad žmogus patyrė elektros smūgį (elektros šoką), saugumo priemonių būtina imtis kuo skubiau – žmogui dar galima išgelbėti gyvybę. Elektros šokas gali sustabdyti žmogaus širdies darbą, nudeginti ar lemti raumenų susitraukimą, bet skubi pagalba gali padėti žmogui.
„Įvykus elektros iškrovai, pirmiausia apsaugokite save ir netoliese esančius žmones nuo galimybės patirti daugiau elektros smūgių. Nesilieskite prie žmogaus, kuris ką tik nukentėjo – jo kūnu dar gali tekėti elektra. Atitraukti nukentėjusįjį nuo elektros srovės šaltinio galima tik stovint ant sausos lentos ar sausų rūbų, viena ranka. Rankas apsaugokite sausomis pirštinėmis ar sausu drabužiu. Tempti nukentėjusįjį patartina laikant už drabužių, neliečiant jo kūno“, – teigia E. Pareigis.
Anot jo, jei įmanoma, išjungti elektros prietaisą ir elektros srovę galima tik tuo atveju, jei nėra grėsmės nukentėti. Svarbu kuo skubiau iškviesti greitąją pagalbą tel. 112.
„Jei mokate suteikti pirmąją pagalbą, pradėkite gelbėti nukentėjusįjį, kai tik jis nebebus veikiamas elektros srovės. Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, svarbu būti atidžiam, laiku pašalinti pavojus ir, reikalui esant, kreiptis į specialistus. Atsakingas elgesys padės apsisaugoti patiems ir apsaugoti kitus“, – sako E. Pareigis.
Paieška archyve
