Technologijų amžiuje savo virtualia reputacija rūpinasi ne visi, nors internete susiformavęs įvaizdis gali daug ką nulemti. Dar svarbiau tai, kad virtualią reputaciją gali koreguoti kiekvienas.
Virtualią reputaciją formuoja visa, ką jūs pasakėte ar padarėte internete. Ir net jei internete niekada nieko viešai neatlikote, tai dar nereiškia, kad to už jus nepadarė kiti. Kartais kitų žmonių nuomonė turi net didesnę reikšmę.
Paieškos sistemos, socialiniai tinklai, forumai, tinklaraščiai ir kitos interneto svetainės – šiuose informacijos kloduose galima rasti įvairiausių dalykų tiek apie pavienius asmenis, tiek apie įmones ar organizacijas. Laimei, visa tai galima kontroliuoti.
Darbdavių akiratyje
Jums gali nerūpėti, ką apie jus šneka kaimynai ar pažįstami, tačiau internetas – kur kas platesnė ir svarbesnė auditorija. Virtuali reputacija gali kainuoti net darbo vietą.
Tyrimai rodo, kad 78 proc. darbdavių ieško informacijos internete apie potencialius darbuotojus ir į tai atsižvelgia priimdami sprendimą. Beveik du trečdaliai darbdavių tikrina socialinius tinklalapius (pvz., „Facebook“, „Twitter“, „MySpace“ ir kt.), taip pat dažnai peržvelgiami tinklaraščiai, nuotraukų svetainės, forumai, žaidimų tinklalapiai. Darbdavio sprendimui įtakos gali turėti tai, kas yra jūsų draugai, su kuo palaikote ryšius ar kompanijos, kuriose anksčiau dirbote.
Virtuali reputacija svarbi ir jei jau turite darbą. Vadovai dažnai seka savo pavaldinių elgesį internete, o 8 proc. kompanijų yra atleidusios darbuotojų už netinkamą jų elgesį internete.
Dažniausios problemos
Prastą įvaizdį dažniausiai formuoja tokia informacija:
- nuotraukos su jūsų atvaizdu, naudojamos be sutikimo (pvz., nuotraukos iš siautulingų vakarėlių, arba užfiksuotos be jūsų žinios viešoje ar privačioje erdvėje);
- nemaloni ar melaginga informacija, komentarai apie jūsų charakterį ar atliktus darbus;
- su nusikaltimais ar neteisėtais veiksmais susijusi informacija, nutekėjusi arba tiesiog išpublikuota vykstant tyrimui, teisiniam bylinėjimuisi ar paviešinus skundą;
- jokios informacijos. Jei apie jus internete nėra visiškai jokios informacijos (anketos kokiame nors socialiniame tinkle, asmeninės svetainės, tinklaraščio, bendravimo forumuose ir kt.), šiais laikais tai gali formuoti neigiamą nuomonę apie jus. Galbūt jūs nemokate naudotis šių laikų technologijomis?
Kaip kontroliuoti?
Virtualiai reputacijai gali turėti įtakos kitų žmonių veiksmai (paskelbtos nuotraukos, komentarai ir pan.), tačiau jūs galite tai kontroliuoti.
Svarbiausia – neleiskite to daryti kitiems: kurkite savo virtualų įvaizdį pats. Prisijunkite prie socialinių tinklų, susikurkite tinklalapį ir būkite kuo aktyvesni internete.
Tai, kokia informacija apie jus skelbiama internete, sužinoti paprasta – tereikia įvesti savo vardą ir pavardę „Google“ paieškos sistemoje. Peržvelkite, kur figūruoja jūsų pavardė, ir jei ji minima neigiamame kontekste, pasistenkite tai pakeisti (pvz., jei skelbiama melaginga informacija ar nepageidaujamos nuotraukos, paprašykite svetainės administratoriaus ją pašalinti; į komentarus visada galima atsakyti savo komentarais ir t. t.).
Raktažodžiai – svarbu
Paieškokite savo pavardės ir tokiose svetainėse, kaip „Facebook“ ar „Twitter“, kad įsitikintumėte, jog nesate apkalbami už nugaros. Įsitikinkite, kad jūsų socialinių tinklų bei asmeninių svetainių sąskaitos yra saugios ir į jas neįsilauš programišiai. Taip pat nevenkite pats skelbti informacijos, pvz., savo tinklalapyje ar tinklaraštyje.
Jei teisingai formuluosite pavadinimą ir raktažodžius tekste, ieškant jūsų per paieškos svetaines ši informacija turėtų atsidurti pirmuosiuose puslapiuose. Niekada viešai neskelbkite savo gimimo datos, gyvenamosios vietos adreso ir panašios asmeninės informacijos, kuri galėtų sukelti pavojų jūsų saugumui.
Taip pat sekite, kur esate minimas socialiniuose tinkluose ar pažymimas nuotraukose. Jei nepageidaujate būti siejamas su šia informacija, paprašykite, kad jus pažymėjęs asmuo žymą panaikintų.
Paieška archyve
