Didelis susidomėjimas mokslais svetur patvirtina nieko nebestebinantį faktą, jog aukštojo mokslo siekiantys asmenys vis plačiau dairosi ir ieško edukacinių institucijų už Lietuvos ribų. Studentų migracija paplitusi visame pasaulyje. Šį faktą įrodo skaičiai – lyginat su praeitais metais pretenduojančių skaičius į Jungtinės Karalystės mokslo įstaigas padidėjo 20 %, šiuo metu užsienyje studijuoja daugiau nei 20 tūkst. lietuvių, šiais metais parodytas itin didelis susidomėjimas studijomis svetur dar kelia skaičius.
Ir vilioja, ir atstumia
Daugelį studijos užsienyje vilioja tokie privalumai, kaip kalbos žinių gilinimas, įvairių kultūrų pažinimas, keliavimas, naujų kontaktų užmezgimas ar savęs išbandymas. Taip pat ne paslaptis – karjeros galimybės, kurios itin padidėja norint įsidarbinti tarptautinėse kompanijose. Tačiau stojantysis pasiryžęs mokytis užsienyje ir pradėjęs giliau analizuoti šį poreikį susiduria su beribiu informacijos srautu. Didelės galimybės rinktis tiek vietovę, tiek studijų programą, gebėjimas įvertinti savo galimybes, tiek akademines žinias, tiek finansinius resursus, mokėjimas kompetentingai apskaičiuoti kaštus bei pragyvenimo kainą, reagavimas į sklandančius mitus (prabanga, neperspektyvu, nekokybiška ir kt.) visi šie veiksniai stojančiųjų ne tik nemotyvuoja, o netikslingai atstumia ar nutolina nuo minties studijuoti užsienyje. Ką reikia žinoti ir padaryti siekiant studijuoti užsienyje.
Studijų šalies pasirinkimas
Žmonės apsisprendę studijuoti užsienyje susiduria su klausimų lavina. Visų pirma besirenkant šalį. Dabar norintys mokytis svetur gali rinktis iš viso pasaulio žemėlapio. Tačiau renkantis studijų lokalizaciją būtina pasverti savo galimybes. Tarkim, stojantysis svarsto galimybę studijuoti Prancūzijoje. Reikia žinoti, jog siekiant mokslo šioje šalyje dažniausiai privaloma mokėti prancūzų kalbą. Kitas pavyzdys – Australija. Dominančios studijos (anglų kalba) šioje šalyje reikalauja nemažai piniginių lėšų, o stipendijų studentams iš užsienio siūloma nedaug. Taip pat dėl edukacinių sistemų nesutapimų, gautas diplomas gali būti nepripažintas Europoje ar kituose regionuose. Todėl žmonės planuojantys studijas tolimesnėse šalyse paprastai ateityje planuoja ten likti dirbti.
Daugeliui įkandama kaina
Kitas svarbus faktorius, lemiantis studijų pasirinkimą yra kaina. Daug būsimų Lietuvos studentų renkasi mokslus Danijoje ar Škotijoje. Šiose šalyse mokslus finansuoja vyriausybė, tačiau atsižvelgiant į pragyvenimo lygį ir reikiamas studijų priemones, kurios pareikalauja nemažų piniginių lėšų, atsiskleidžia užslėpta studijų kaina (Danijoje vadovėliams reikalinga pinigų suma siekia 3000 litų per metus). Kitose Skandinavijos šalyse mokslas kaip ir Danijoje yra nemokamas, tačiau paskaitos dažniausiai dėstomos nacionalinėmis kalbomis, o pirmos studijų pakopos programų pasirinkimas anglų kalba yra labai siauras.
Galima skaičiais iliustruoti dominuojančią šalį Lietuvos stojančiųjų tarpe – Angliją. Jungtinėje Karalystėje vienų metų studijų kaina yra apie 3290 £ (~13000 litų), per mėnesį studentas pragyvenimui išleidžia apie 400 £, taigi per metus apie 4800 £ (~19000 litų). Vadinasi studento metinį biudžetą turėtų sudaryti apie 8090 £ (~32000 litų). Studentai dirbami 15–20 valandų per savaitę (valandinis atlyginimas yra apie 6–7 £) nesunkiai suderina mokslą ir darbą taip padengdami savo pragyvenimo išlaidas – per mėnesį uždirbama apie 500 £, per metus 6000 £ (~24000 litų). Iš skaičių matyti, kad pilnai padengiamas pragyvenimas, o studijų mokestį galima finansuoti lengvatinėmis sąlygomis gaunama paskola. Anglijoje paskolą reikia grąžinti per 25 metus po studijų baigimo, kai metinės pajamos siekia bent 15 tūkst. svarų.
Taip pat priklausomai nuo šalies studento biudžeto nepakankamumą įmanoma padengti valstybės parama bei stipendijomis. Pavyzdžiui, norintys studijuoti bakalaurą Vokietijoje turi galimybę pasinaudoti Vokietijos akademinių mainų tarnybos (vok. Deutscher Akademischer Austausch dienst) stipendijomis. Prancūzijos vyriausybė suteikia stipendijas studentams, turintiems magistro ar aukštesnį laipsnį. JAV universitetai, kuriuose mokslo kaina per metus gali siekti iki 20–30 tūkst. JAV dolerių, taip pat skiria stipendijas gabiems bakalauro laipsnio siekiantiems studentams.
Laiko skaičiuoklė
Dar vienas aktualus veiksnys yra laikas. Visų pirma kiek laiko užima studijos? Priklausomai nuo šalies ar studijų programos – bakalauro studijos trunka nuo 3 iki 4 metų, magistro – 1–2 metai. Kitas klausimas, kada reikėtų pradėti tvarkytis dokumentus? Geriausias variantas – 12 klasės pradžioje ar paskutiniais bakalauro metais. Terminai taip pat yra svarbus faktorius. Dažniausiai būna skelbiamas pagrindinis priėmimas, kuris vėliau gali būti pratęsiamas. Šiais metais norintys spėti išvykti studijuoti svetur dar gali siųsti paraiškas – bakalauro studijų rekomenduojama ir kai kuriais atvejais galutinė data Europoje – kovo mėn. pradžia, magistrantūros studijų – birželio pradžią.
Kalbinių įgūdžių matuoklė
Itin svarbus faktorius, siekiant mokslo užsienyje, yra kalba. Ne visos mokslo institucijos reikalauja tarptautinių IELTS ar TOFEL anglų kalbos sertifikatų. Vis dažniau yra pripažįstamas valstybinis brandos anglų kalbos egzaminas, kurio rezultatas turėtų būti bent 70–75 %. Kalbos žinių įvertinimo formos reikalavimus pateikia kiekviena mokslo institucija atskirai prieš paduodant stojimo paraišką arba suteikiant sąlyginį priėmimą. Reikia nepamiršti, kad nuo pat pirmų studijų dienų daug darbų atliekama grupėmis taip pat vyksta bendravimas bei konsultacijos įvairiais praktiniais klausimais anglų kalba. Todėl šnekamoji kalba yra tokia pat svarbi, kaip ir gramatika bei žodynas, siekiant visapusiško supratimo.
Norų ir galimybių suderinimas
Susidarius bendrą vaizdą ir įvertinus savo užmojus stojantysis turi išsirinkti konkretų universitetą. Išsiaiškinus stojimo reikalavimus bei įstojimo galimybes, teikiamos paraiškos. Tačiau pasitaiko ir nesklandumų. „Noras studijuoti Danijoje, buvo labai didelis. Pati susiradau universitetus ir išsiunčiau paraiškas į 4 programas. Padariau vieną esminę klaidą – per daug pasitikėjau savo akademiniais rezultatais ir nepateikiau nei vienos paraiškos į silpnesnį universitetą“, – teigia studentė Milda. Kiti dažnai pasitaikantys atvejai, neleidžiantys laiku išvykti studijuoti, yra neteisingas bakalauro studijų ECTS kreditų apskaičiavimas, netiksliai užpildomos paraiškos, reikiamų dokumentų neišsiuntimas laiku ir kt. Pasirinkimas yra begalinis, o pagalba užtikrinanti žymiai palengvintą stojimo proceso pradžią ne kiekvienam atrodo įkandama. Nors realiai paskaičiavus ji tekainuoja kelis procentus nuo bendros būsimo investavimo į studijas sumos.
„Dažnai noras mokytis, „importuoti“ žinias yra, tačiau ne visada randamos tinkamos studijų programos atitinkančios lūkesčius ir kompetencijas. Išsirinkti aukštojo mokslo instituciją iš esamos pasiūlos, išsiaiškinti skirtingų šalių mokslo, gyvenimo ir karjeros galimybes, galiausiai įvertinti savo pajėgumus pačiam stojančiajam yra pakankamai sunku. Tai darbas reikalaujantis laiko ir įgūdžių, ieškant optimalaus varianto, bei žinių ir patirties, tvarkant dokumentus – teigia tarptautinės įmonės "Minule.com" regiono verslo plėtros vadovė Rūta Jonušaitė. – Mūsų komandos nariai padeda nepasiklysti informacijos gausoje bei pasirinkti šalį, konkretų universitetą, kartais net ir studijų kryptį bei programą. Taip pat konsultuoja ir palaiko stojimo proceso metu, tiesiogiai kontaktuoja su mokymo įstaigomis dėl būsimo studento, pildo, tikrina ir siunčia dokumentaciją – tokiu būdu sklandžiai realizuojami išreikšti studijų užsienyje siekiai.“
Paieška archyve
