Sulaukėte skambučio iš banko darbuotojo, kuris prašo skubiai patvirtinti tapatybę ar pateikti jautrią informaciją? Tai vienas dažniausių sukčių būdų išvilioti prisijungimo duomenis ar net pinigus. Tokie skambučiai dažnai skamba įtikinamai – kalbama ramiai, užtikrintai, kuriamas skubos jausmas. Dėl to suklysti gali net ir patys atsargiausi.
Asociatyvi „Pexels“ nuotr.
Nors gyventojų budrumas auga, vis dar ne visiems aišku, ko bankas iš tiesų niekada neprašo klientų. „Citadele“ banko užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ kovo mėn. atlikta apklausa rodo, kad 78 proc. gyventojų žino, jog bankas neprašo jautrios informacijos telefonu, tačiau tik 38 proc. supranta, kad bankas niekada neprašo telefonu ar žinutėmis patvirtinti veiksmų per „Smart-ID“, jei pats klientas tokio veiksmo neinicijavo.
Kaip teigia „Citadele“ banko plėtros vadovas Romas Čereška, būtent ši spraga dažniausiai ir leidžia sukčiams pelnyti žmonių pasitikėjimą.
Dažniausias sukčių tikslas – veiksmų patvirtinimas
Dalis Lietuvos gyventojų jau sulaukė išmokų, nutraukę antros pakopos pensijų kaupimą. Šia situacija aktyviai naudojasi ir sukčiai.
Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami atvejai, kai gyventojams skambinama apsimetant bankų ar kitų finansinių įstaigų atstovais. Pokalbio metu aiškinama, esą kilo nesklandumų dėl išmokų, todėl būtina skubiai patikslinti duomenis. Prašoma pateikti prisijungimo prie interneto banko informaciją arba patvirtinti veiksmus per „Smart-ID“.
R. Čereškos teigimu, tokie prašymai yra vienas aiškiausių sukčiavimo signalų. „Investavimo pasiūlymai, raginimai pervesti pinigus į „saugią sąskaitą“ ar skambučiai dėl duomenų patikrinimo – tai dažniausi būdai, kuriais šiuo metu bandoma apgauti gyventojus“, – sako jis.
Pasak eksperto, sukčiai retai veikia atsitiktinai – dažniausiai jie būna iš anksto pasiruošę. Pasinaudoję viešai prieinama informacija iš socialinių tinklų ar įvairių interneto puslapių, jie gali gana tiksliai nustatyti, kur dirbate, kokias pareigas einate, su kokiomis finansinėmis įstaigomis bendraujate, net ar dalyvaujate pensijų kaupime. Dėl to jų pasakojimai skamba įtikinamai ir kelia mažiau įtarimų.
Kaip atpažinti, kad tai ne banko darbuotojas
R. Čereška primena, kad yra keli aiškūs ženklai, padedantys atpažinti sukčius – bankas niekada neprašo atskleisti šios jautrios informacijos.
1. Slaptažodžių ir prisijungimo duomenų
Banko darbuotojai niekada neprašo atskleisti interneto banko prisijungimo duomenų, PIN kodų ar slaptažodžių telefonu ar el. paštu. Sulaukus tokio prašymo verta nedelsiant suklusti – tai aiškus signalas, kad tai sukčiai.
„Net ir prireikus tam tikrų duomenų, bankas jų gali paprašyti tik tuomet, kai pats klientas inicijuoja kontaktą, ir tik tapatybei patvirtinti“, – pabrėžia R. Čereška.
2. Tvirtinti veiksmus per „Smart-ID“
„Smart-ID“ skirta saugiai patvirtinti tapatybę, tačiau, anot eksperto, svarbu nepamiršti, ką reiškia kiekvienas veiksmas: PIN1 naudojamas prisijungimui, o PIN2 – mokėjimams ir kitiems svarbiems veiksmams patvirtinti.
„Kiekvienas PIN2 suvedimas reiškia konkretų veiksmą. Jei netikėtai gaunate prašymą jį įvesti arba nėra aišku, kas tiksliai tvirtinama, tokio veiksmo atlikti negalima“, – sako banko atstovas.
R. Čereška primena, kad bankai niekada neprašo telefonu ar žinutėmis patvirtinti veiksmų per „Smart-ID“, jei pats klientas nėra inicijavęs prisijungimo, mokėjimo ar kito veiksmo. Visais atvejais svarbu aiškiai matyti, ką konkrečiai tvirtinate.
3. Spausti nuorodas ar veikti skubiai
Bankai ir kitos institucijos nesiunčia žinučių ar el. laiškų su nuorodomis, kuriose raginama nedelsiant spausti ar atsisiųsti prisegtukus. Tokie pranešimai skirti sukelti skubos jausmą ir paskatinti veikti neapgalvotai.
„Skubinimas yra viena dažniausių sukčių naudojamų taktikų. Oficialios institucijos neskubina ir visada suteikia laiko pasitikrinti informaciją“, – teigia ekspertas.
Kaip apsisaugoti nuo sukčių?
R. Čereškos teigimu, svarbiausia – išlikti budriems ir kritiškai vertinti kiekvieną skambutį ar žinutę. Kilus bent menkiausiam įtarimui, pokalbį verta nedelsiant nutraukti ir nepasiduoti spaudimui veikti skubiai.
Neatskleiskite asmeninių duomenų. Nesidalinkite prisijungimo prie interneto banko duomenimis, slaptažodžiais, asmens kodu ar kita jautria informacija telefonu ar žinutėmis. Jei kyla bent menkiausia abejonė, neatlikite jokių veiksmų ir netvirtinkite operacijų per „Smart-ID“.
Pasitikrinkite informaciją. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl skambinančio asmens, nutraukite pokalbį ir susisiekite su banku ar kita įmone oficialiais kontaktais.
Užblokuokite įtartinus numerius. Atpažinę sukčiavimo bandymą, užblokuokite telefono numerį – taip išvengsite pakartotinių bandymų susisiekti.
Praneškite apie incidentą. Jei vis dėlto atskleidėte asmeninius duomenis, nedelskite – kuo greičiau informuokite banką ir kreipkitės į policiją.
„Svarbiausia – neskubėti. Jei kas nors ragina sprendimą priimti čia ir dabar, tai vienas aiškiausių signalų, kad verta suklusti“, – pabrėžia R. Čereška.
