Artėjant brandos egzaminų sesijai, daugelis moksleivių vis dar pasikliauja sena taisykle – kuo ilgiau mokysiesi, tuo geresnio rezultato gali tikėtis. Tačiau specialistai įspėja, kad bemiegės naktys ir nuolatinis stresas dažnai duoda priešingą efektą – silpnina koncentraciją, apsunkina informacijos įsiminimą ir mažina gebėjimą susikaupti egzamino metu. „Tele2“ skaitmeninės rinkodaros vadovė Justina Antropik sako, kad prie papildomos įtampos prisideda ir nuolatinis blaškymasis telefone, tačiau technologijos gali tapti ne problema, o pagalba, jei jas naudojame sąmoningai.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Problema pastebima ne tik Lietuvoje – neseniai „JAMA Pediatrics“ publikuotas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė paauglių telefonais naudojasi tarp vidurnakčio ir ketvirtos valandos ryto, o būtent naktinis naršymas tiesiogiai siejamas su prastesniu miegu ir didesniu nuovargiu dienos metu.
„Telefonai ir įvairios programėlės šiandien yra natūrali mokymosi proceso dalis – juose moksleiviai ieško informacijos, sprendžia užduotis, bendrauja su bendraklasiais ar planuoja savo laiką. Problema atsiranda tuomet, kai technologijos iš pagalbininko tampa nuolatiniu dėmesio blaškymo šaltiniu“, – sako „Tele2“ skaitmeninės rinkodaros vadovė Justina Antropik.
Kodėl mokomasi iki paryčių?
Pasak „Jaunimo linijos“ Klaipėdos padalinio vadovės, psichologės Ievos Plauškutės, mokymąsi iki paryčių dažnai lemia ne tingumas ar motyvacijos stoka, o būtent nerimas.
„Artėjant egzaminui kai kurie jaunuoliai patiria tokį didelį nerimą, kad nesąmoningai ima atidėlioti pasiruošimą – net jei supranta, kad mokytis reikėtų jau dabar. Kartais atrodo, kad prisėsti prie mokslų tampa fiziškai sunku: jaučiamas nuovargis, mieguistumas, sunkiau susikaupti. Na, o kai lieka labai mažai laiko ir situacija tampa „dabar arba niekada“, mobilizuojamės ir pradedame mokytis“, – sako I. Plauškutė.
Anot jos, problema ta, kad tokiu atveju dažnai nebelieka pakankamai laiko kokybiškam poilsiui, todėl jaunuoliai renkasi bemieges naktis, kurios ilgainiui pradeda kenkti ne tik savijautai, bet ir rezultatams.
Netinkamas technologijų naudojimas prisideda prie nuovargio
Visgi prieš egzaminų sesiją, pasak „Tele2“ skaitmeninės rinkodaros vadovės, daugelis jaunų žmonių susiduria ne tik su dideliu informacijos kiekiu, bet ir nuolatine dėmesio koncentracijos stoka.
„Dažnai atrodo, kad produktyvumas reiškia kuo daugiau valandų prie ekranų ar knygų, tačiau iš tikrųjų svarbiausia – gebėjimas išlaikyti dėmesį ir balansą. Telefonuose esančios funkcijos, tokios kaip „Focus mode“, programėlių limitai ar miego režimas, gali padėti sumažinti blaškymąsi ir aiškiau atskirti laiką mokslams nuo poilsio“, – teigia J. Antropik.
Anot jos, viena didžiausių problemų – nuolatinis pranešimų srautas ir įprotis vos po kelių minučių mokymosi ranka vėl siekti telefono.
„Net trumpi dėmesio nukrypimai trukdo susikaupti ir ilgainiui didina nuovargį. Kai telefonas nuolat šalia, smegenys lieka „budėjimo režime“ – laukiama naujos žinutės, pranešimo ar vaizdo įrašo. Dėl to tampa sunkiau išlaikyti dėmesį ilgesnį laiką. Kartais vien išjungti nereikalingus pranešimus ar padėti telefoną toliau nuo darbo vietos gali būti labai efektyvus žingsnis“, – sako J. Antropik.
Technologijos gali tapti ir naudingu įrankiu
Nors technologijos gali „pakišti koją“ pasiruošimo egzaminams procese, pasak J. Antropik, jos gali tapti ne kliūtimi, o pagalbininku, jei naudojamos sąmoningai. Ji priduria, kad technologijos gali padėti ne tik planuoti laiką, bet ir geriau pasirūpinti emocine savijauta.
„Šiandien yra daugybė programėlių, kurios padeda sekti mokymosi progresą, primena daryti pertraukas ar siūlo kvėpavimo bei atsipalaidavimo pratimus. Kartais net kelių minučių sąmoningas atsitraukimas nuo ekranų gali padėti sumažinti įtampą ir grįžti prie užduočių susikaupus“, – sako J. Antropik.
Pasak „Jaunimo linijos“ Klaipėdos padalinio vadovės ir psichologės, ieškantiems papildomos emocinės pagalbos ar nusiraminimo priemonių gali būti naudingos ir specialiai šiam tikslui skirtos programėlės.
„Pavyzdžiui, „Jaunimo linijos“ programėlėje galima rasti įvairių savipagalbos priemonių, nusiraminimo pratimų ar informacijos apie streso valdymą. Kartais net nedideli įrankiai gali padėti lengviau susitvarkyti su įtampa ir priminti, kad nereikia su ja likti vienam“, – sako I. Plauškutė.
Produktyvumui nereikia bemiegių naktų
Psichologė primena, kad miegas yra itin svarbus atminties procesams – jo metu smegenys apdoroja ir įtvirtina per dieną išmoktą informaciją. Kai miego trūksta, tampa sunkiau prisiminti išmoktą medžiagą, išlaikyti dėmesį ir priimti sprendimus.
„Jei papildoma mokymosi valanda atimama iš poilsio ar miego, verta susimąstyti, ar tai iš tiesų bus naudinga. Kartais per papildomą mokymosi valandą galime išmokti dar vieną faktą, tačiau kitą dieną dėl nuovargio gali būti sunkiau prisiminti visą informaciją ar efektyviai panaudoti jau turimas žinias“, – pabrėžia I. Plauškutė.
Anot jos, svarbu stebėti savo savijautą, pavyzdžiui, jei tampa sunku išlaikyti dėmesį, didėja dirglumas ar nebeįmanoma įsiminti informacijos, tai gali būti ženklas, kad organizmui reikia pertraukos.
„Ilgą laiką patiriamas stresas ir miego trūkumas veikia ne tik mūsų savijautą, bet ir smegenų veiklą, tad ilgainiui gali tapti sunkiau susikaupti, planuoti ir įsiminti informaciją. Be to, ilgalaikis stresas gali didinti nerimą, dirglumą, mažinti motyvaciją ir pasitikėjimą savimi“, – aiškina I. Plauškutė.
