„Registrų centras“ pranešė apie galimą daugiau nei 600 tūkst. registrų įrašų nutekėjimą – vien vardų, pavardžių, asmens kodų ar adresų gali pakakti įtikinamoms sukčiavimo schemoms kurti. Apie tai, ką sukčiai gali nuveikti su šiais duomenimis bei kaip apsisaugoti nuo galimų apgavysčių, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kuria itin įtikinamas istorijas
Po didelių duomenų nutekėjimų įprastai padaugėja bandymų apsimesti valstybės institucijomis, bankais ar kitomis organizacijomis. Pasak eksperto, sukčiai išnaudoja visuomenėje kilusį nerimą ir žmonių norą pasitikrinti informaciją.
„Kai sukčius jau žino jūsų vardą, pavardę, adresą ar kitą asmeninę informaciją, jis gali atrodyti kur kas patikimesnis. Pavyzdžiui, paskambinęs apsimesti banko, policijos, „Registrų centro“, „Sodros“ ar Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotoju ir kalbėti taip, tarsi iš tiesų matytų jūsų duomenis sistemoje“, – sako M. Kutkaitis.
Anot jo, būtent todėl po tokių incidentų gyventojai turėtų būti pasiruošę kur kas profesionalesnėms ir tikslingesnėms apgavystėms nei įprastai.
„Sukčiai dažnai siekia ne iš karto pavogti pinigus, o pirmiausia įgyti pasitikėjimą. Tuomet jie gali teigti, kad jūsų duomenys pateko į nutekėjusių sąrašą, todėl būtina „patvirtinti tapatybę“, „apsaugoti paskyrą“ ar „atnaujinti duomenis“. Greičiausiai būsite raginami patvirtinti prisijungimą „Smart-ID“, atskleisti papildomą informaciją ar atlikti tam tikrus veiksmus interneto banke“, – aiškina ekspertas.
Sudaro aukos profilį
Pasak M. Kutkaičio, sukčiai veikia organizuotai – dalijasi informacija, naudoja bendras duomenų bazes, automatizuotus įrankius ir pažangias technologijas. Iki šiol tokios atakos dažnai būdavo kuriamos remiantis fragmentiška informacija iš socialinių tinklų, ankstesnių duomenų nutekėjimų ar viešai prieinamų šaltinių, bandant iš skirtingų detalių sudėlioti kuo įtikinamesnį žmogaus profilį.
„Tačiau dabar situacija tampa gerokai pavojingesnė – sukčiai gali turėti daugiau tikslių ir tarpusavyje susijusių duomenų. Tai jiems leidžia daug geriau suprasti aukos aplinką, jos turimą turtą, įpročius ir silpnybes. Kuo daugiau informacijos apgavikai turi, tuo įtikinamiau atrodys jų skambučiai, laiškai ar žinutės“, – sako ekspertas.
Kaip apsisaugoti?
Padidėjus sukčiavimo rizikai po duomenų nutekėjimo, M. Kutkaitis pateikia kelis svarbius patarimus, kaip nuo apgavysčių galima apsaugoti save ir savo artimuosius.
Neskubėkite reaguoti į netikėtus skambučius ar žinutes. Jei kažkas teigia, kad jūsų duomenys nutekėjo bei ragina skubiai imtis veiksmų, pirmiausia nusiraminkite ir įvertinkite situaciją. Patirdami stresą ar baimę informaciją vertiname ne taip kritiškai – sukčiai siekia tuo pasinaudoti.
Nespauskite įtartinų nuorodų. Net jei žinutė atrodo oficiali ir susijusi su tikru incidentu, prisijungimus prie interneto banko ar valstybinių sistemų atlikite tik per oficialias svetaines, jų adresus ranka suvesdami naršyklėje.
Niekada netvirtinkite veiksmų, kurių pats nepradėjote. Jei netikėtai gaunate „Smart-ID“, mobiliojo parašo ar kitą autentifikavimo užklausą – netvirtinkite jos. Tai gali reikšti, kad kažkas bando prisijungti prie jūsų paskyrų.
Niekam neatskleiskite savo duomenų. Su niekuo nesidalinkite savo prisijungimo duomenimis, slaptažodžiais, PIN kodais ar „Smart-ID“ bei mobiliojo parašo patvirtinimais. Bankai ir valstybinės institucijos tokių duomenų neprašo. Taip pat verta įjungti dviejų veiksnių autentifikaciją visose svarbiausiose paskyrose.
Naudokite stiprius ir unikalius slaptažodžius. Taip pat rekomenduojama įjungti dviejų veiksnių autentifikaciją visose svarbiausiose paskyrose.
Kilus įtarimams susisiekite oficialiais kontaktais. Jei abejojate, ar su jumis tikrai susisiekė valstybinė įstaiga ar bankas, nutraukite pokalbį ir perskambinkite oficialiu numeriu.
